Sima KAZARIAN

Dienraštyje „Lietuvos žinios“ vos nepasirodė straipsnis, kuriame prieštaringai vertinamas projektas. Jį vykdant bendradarbiauja ir Šakių rajono savivaldybė. Siekdami išsiaiškinti su respublikine spauda, birželio 21 dieną Plokščių seniūnijoje rajono vadovai surengė spaudos konferenciją.

Nuotr. Kas įpūtė ginčo ugnį tarp klebono ir L. Jurgelaitienės? Nesąžiningas darbas ar nesusikalbėjimas?

Į ją atskubėjo meras Juozas Bertašius, regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas, projekto pareiškėjo VŠĮ „Vilties žiedas“ direktorė Lucija Jurgelaitienė, taip pat Plokščių parapijos klebonas Antanas Urbanavičius. Meras susitikimą pradėjo kreipdamasis į spaudą su pagalbos prašymu. Anot jo, ši galėtų padėti nešališkai nušviesti susiklosčiusią situaciją. Apie skriaudą informavęs „Lietuvos žinias“ kelbonas tikėjosi to paties: „Romą išgelbėjo žąsys, o Lietuvą gali išgelbėti drąsūs žurnalistai“. Tačiau mero ir klebono lūkesčiai žurnalistų atžvilgiu buvo skirtingi.

 
Laukiamiausia viešnia – dienraščio „Lietuvos žinios“ žurnalistė – savo vizitu rajono vadovų nepagerbė, jos dėmesį atitraukė D. Kedžio istorijos atvejis.

Kodėl konferencija surengta Plokščiuose? Kodėl joje dalyvavo parapijos klebonas A. Urbanavičius? Šios istorijos konfliktinis taškas yra du Plokščių parapijai priklausantys pastatai, esantys greta bažnyčios.

Jau seniai miestelio bendruomenė svajoja apie šių statinių remontą ir jų pritaikymą savo reikmėms. Po nepavykusio bendradarbiavimo su olandais, 2005 m. klebono viltis sužadino naujas VŠĮ „Vilties Žiedo“ vykdomas projektas, kurio partneris yra Šakių rajono savivaldybė. Jo lėšomis Gelgaudiškio, Plokščių ir Kriūkų seniūnijų gyventojų socialinėms reikmėms būtų pritaikyti trys Plokščiuose esantys pastatai: vienas dvarui priklausęs statinys, prisišliejęs prie kultūros namų, ir du jau minėti parapijai priklausantys namai. „Po nepasisekusių planų su olandais, prisistatė „Vilties žiedo“ direktorė L. Jurgelaitienė su savo draugais ir pasisiūlė mums padėti. Padarė labai gerą įspūdį. Ėmė komuniją, atvažiuodavo į atlaidus, tarėmės“,- pasakojo klebonas.

Pagal projektą, greta kultūros namų esančiame pastate turėtų įsikurti moterų krizių centras, kuriame laikinai galėtų būti apgyvendinti moterys ir vaikai (apie 30 nakvynės vietų), čia būtų teikiama psichologinė pagalba, sukuriama nuo 12 iki 20 naujų darbo vietų. Klebono teigimu, viename iš parapijai prisklausančių pastatų turėjo būti įrengta šarvojimo salė.

Ir nors 2005m. numatyta, kad bus remontuojami visi trys pastatai, 2008m. projekte buvo numatyta tik greta kultūros namų esančio pastato rekonstrukcija, parapijai priklausantys namai liko nuošalyje. Pagrindinis šio susitikimo klausimas ir buvo: kodėl?

A. Urbanavičius pasijuto maitintas tuščiais pažadais ir vizija sutvarkyti parapijos namus nutolo. „Jūsų pažadais nebetikiu, ponia, esate mums daug žadėjusi. Reikia pastatus gelbėti, dabar mes juos susitvarkysime patys. Jūs mus sutrukdėte“,- tvirtino klebonas.

Kaip teigė Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V. Girdauskas, regioninės plėtros tarybos sprendimu projektas tik 2008 m. buvo įtrauktas į finansuojamų sąrašą. Per tą laiką nuo 2005m. keitėsi daug kas, taip pat ir įstatymai. „2008m. projektas suskirstytas į du etapus. Pirmuoju etapu socialinėms reikmėms pritaikomas savivaldybei už litą parduotas prie kultūros namų esantis pastatas. Pažiūrėjus, kaip pasiteisins šis projekto etapas, vėliau, antruoju etapu, numatomas ir parapijos pastatų tvarkymas“,- kalbėjo V. Girdauskas.

Nei Regioninės plėtros skyriaus vedėjas nei VŠĮ „Vilties žiedas“ direkorė neslėpė, jog projektas tęsiasi labai ilgai ir savo lėšomis pastatą būtų buvę sutvarkyti daug greičiau. „Ne tik klebonas, mes taip pat laukiame, tačiau projektas pradės judėti gal tik kitų metų pradžioje: iki rugsėjo 1 dienos dar tik bus pateikta paraiška, po to teks laukti, kol ji bus patvirtinta. Gal tik 2012 metais prasidės statybos, o tolesnio etapo anksčiau 2014 m. aš net neprognozuoju. Tai labai ilga procedūra, daug kam, kas nesusidūrė su šiais dalykais, tai atrodo nesuprantama ir keista.“,- savo poziciją išsakė V. Girdauskas.

Klebonas nenorėjo klausyti tokio pobūdžio argumentų ir prašė pasiaiškinti L. Jurgelaitienę dėl keliasdešimt tūkstančių, kuriuos ši, jo nuomone, paėmusi iš savivaldybės. Direktorės veide atsirado nuostaba: „Klebone! Apie kokius pinigus Jūs kalbate?“. „Pati sakėte, kad iš savivaldybės gavote pinigų“, - atšovė jai klebonas. L. Jurgelaitienė aiškino, kad klebono nurodytos sumos ji ne pasisavinusi, bet, atvirkščiai, investavusi į šį projektą ir kol kas neatgavusi.

V. Girdauskas patvirtino, jog suma, kuri yra numatyta skirti už darbus ir kurią įmonė šiuo metu investuoja, bus gauta tik galutinai užbaigus projektą. „Jei projekte yra numatytos konkrečios pinigų sumos, tai dar nereiškia, kad jos iškart pervedamos į įmonės sąskaitą. Pinigai bus gauti tik atlikus darbus ir tai – tik dalimis“,- aiškino Regioninės plėtros skyriaus vedėjas. Klebonas, girdėdamas tokius pasiaiškinimus, tik numojo ranka. „Meluojat, ponai. Ką gi, dabar susitvarkysim be jūsų“,- pasakė jis ir ilgiau nesileidęs į kalbas atsisveikinęs išėjo.

L. Jurgelaitienės teigimu, A. Urbanavičiaus nusivylimą ji pajuto jau senokai. „Jis man vis skambindavo ir klausdavo: „Na, kaip?“ Aš atsakydavau, jog kol kas laukiam. Tada jis: „Man jau atsibodo tas Jūsų „laukiam“. Prieš du metus nustojo kviestis ir į atlaidus“,- pasakojo L. Jurgelaitienė.

V. Girdausko teigimu, klebonas gali laisvai disponuoti savo pastatais, juos tvarkytis, nes galbūt tokiu būdu bus greičiau pasiektas norimas rezultatas, o ir projekto eigai tai jokios žalos neturės. Klebonui to nedarant ir toliau bus ieškoma finansavimo galimybių parapijos pastatų rekonstrukcijai ir pritaikymui socialinėms reikmėms.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."