|
Darius MIKELIONIS Vis labiau aštrėjančią geriamojo vandens problemą Šakių rajone bus bandoma spręsti ne tik garsiojo Nemuno vidurupio projekto lėšomis, bet ir pavieniais, per įvairius tiek ES, tiek šalies ministerijų kuruojamus fondus. Vienam tokių projektų – dėl geriamojo vandens kokybės Panoviuose – pritarė ir rajono taryba. Tikimasi gauti apie 700 tūkst. litų ES paramą šiam projektui įgyvendinti.
Bandys gauti ES paramą
Rajono taryba tarp 63 kovo mėnesio posėdžiui paruoštų sprendimų projektų svarstė ir tokį: “Panovių geriamojo vandens tiekimo sistemos su gerinimo įrenginiais įrengimas, nuotekų valymo sistemos rekonstrukcija”. Kaip rajono tarybos nariams paaiškino Ūkio skyriaus vedėjas K.Kuncaitis, planuojama teikti tokio pavadinimo projektą pagal Kaimo plėtros programos “Kaimo atnaujinimo ir plėtros” priemonę. Apytikriai paskaičiavus, tikimasi gauti iki 690 tūkst. litų paramą. Už šiuos pinigus Panoviuose būtų išgręžtas naujas artezinis gręžinys, sumontuota geriamojo vandens valymo įranga. Taip pat ketinama renovuoti buitinės kanalizacijos nuotekų perpumpavimo stotį ir pačius nuotekų valymo įrenginius. Jie šioje gyvenvietėje sumontuoti dar sovietmečiu, iš esmės tebeveikia, tik šiek tiek neatitinka naujų ES tokio pobūdžio įrenginiams keliamų reikalavimų.
Kada tiksliai prasidėtų minėti darbai, nei K.Kuncaitis, nei kiti rajono vadovai atsakyti negalėjo. Tai pirmiausia priklausys nuo to, ar šakiečių teikiamas projektas apskritai bus palaimintas, kokia ekonominė situacija bus šalyje po kelių mėnesių ir tuo metu, kai projektui bus pritarta. Neaišku, kaip rajono savivaldybei pavyktų įvykdyti ir šio projekto koofinansavimo prievolę – pagal paramos iš Kaimo plėtros programos fondų teikimo formulę, rajono savivaldybei gali tekti prisidėti iki 20 proc. projektui numatytų skirti lėšų. Jei darbai Panoviuose visgi vyktų pagal planuojamą formulę, vieno šios gyvenvietės gyventojo gerovei vien tik gerinant geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas, būtų skirta apie 1,5 tūkst. litų.
Vanduo net skalbimui netinka
Jau kuris laikas Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Panovių kaimo gyventojai skundėsi rajono valdžiai, kad jų namuose iš čiaupų bėga toks neskanus ir dvokiantis vanduo, kad gerti jo neįmanoma. Vasario 23 dieną Panovių kaimo gyventojai įteikė rajono vadovams skundą su 1710 gyventojų parašais. Skunde panoviečiai nurodė, jog yra nepatenkinti vandens kokybe ir už jį nustatyta kaina. Jie įtikinėjo rajono vadovybę, kad maisto gaminimui vandenį reikia pirkti, skalbimui geležingas vanduo netinkamas, tad tenka skalbinius skalbti rankomis, o vandenį neštis iš šulinių ar iš upės. Žmonės tvirtai pareiškė: jei nebus suderinta vandens kokybę atitinkanti kaina, nuo kovo mėnesio už tokios kokybės geriamąjį vandenį jie apskritai atsisako mokėti bendrovės “Šakių vandenys” nustatytą kainą.
Gavus tokį gyventojų skundą, buvo patikrinta vandens kokybė. Kaip skelbia Nacionalinės maisto ir veterinarinės rizikos vertinimo laboratorija, Panovių artezinio gręžinio vandenyje esantys geležies ir sieros junginių kiekiai viršija normas, dėl to vanduo ir yra neskanus, turi nemalonų kvapą. Vos išgirdę signalus iš Panovių, o vėliau ir iš Barzdų bei kitų rajono vietovių apie geriamojo vandens kokybę ir jos neatitinkančią naująją kainą, rajono vadovai suskato aiškinti, kad be specialių paramos fondų savivaldybė bus bejėgė žmonėms ką nors pagelbėti.
Pasirodo, dar 2002 metais Lietuvoje pradėtas įgyvendinti Nemuno vidurupio baseino projektas, lyg ir žadėjęs per keletą etapų pasirūpinti geriamojo vandens kokybe ir buitinių nuotekų šalinimu praktiškai visame Šakių rajone, tokių galių jau nebeturi. Ne kartą rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas įvairaus lygio susirinkimuose aiškino, kad dėl lėšų stygiaus ir per keletą metų išaugusių minėtų darbų kainų iš ES paramos fondų skirtų lėšų pakanka vos daliai kadaise planuotų darbų atlikti. Pagal Nemuno vidurupio projektą ketinta I etapo lėšomis sutvarkyti visų didžiųjų rajono gyvenviečių geriamojo vandens ir nuotėkų tinklus bei valyklas; vėliau ketinta tą patį padaryti ir mažesnėse gyvenvietėse, kuriose priskaičiuojama 2 tūkst. ir daugiau gyventojų; dar vėliau darbai turėjo vykti gyvenvietėse su 500 ir daugiau gyventojų.
Laikmetis pakoregavo planus
Deja, tačiau tik šiaip ne taip, paklojus itin didelius pinigus už nerealiai pabrangusius darbus, ir gerokai vėluojant beveik pavyko užbaigti I etapo darbus Šakiuose ir Lukšiuose. Iš numatytų septynių rajono vietovių (Griškabūdžio, Sintautų, Kudirkos Naumiesčio, Plokščių, Lekėčių, Gelgaudiškio ir Kidulių) sąraše lėšoms pagal Nemuno vidurupio projekto II etapo planą įsisavinti teliko tik Kudirkos Naumiestis ir Gelgaudiškis. Apie mažesnes, 500 ir daugiau gyventojų turinčias rajono gyvenvietes, apskritai nebekalbama. Be to, tiek Panoviai, tiek Barzdai, tiek Turčinai (šio kaimo gyventojai rajono vadovams jau taip pat pateikė skundą dėl geriamojo vandens kokybės) net nepatenka į pastarąją gyvenviečių kategoriją.
Dar šių metų kovo 2 dieną, dėliodami akcentus ant artimiausiu metu rajone planuojamų įgyvendinti įvairios paskirties projektų, rajono vadovai įvardino ir planus gerinti geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų būklę Barzduose. Greičiausiai, ir šiuo atveju bus pretenduojama į Kaimo plėtros programos lėšas. Šią 2007-2013 metus apimančią programą kuruoja Žemės ūkio ministerija.
Pasidalink naujiena su draugais
|
