|
 Kovo 23 d. rinkosi Ekstremalių situacijų komisija dar kartą apsvarstyti tolesnio V. M. ir A. B. šeimos likimo. Susidariusią padėtį aptarti įvairių institucijų vadovai bei atstovai rinkosi jau trečią kartą.
"Draugo" laikraščio skaitytojai jau ne kartą turėjo progos susipažinti su V.M ir A.B. vienintele rajone daugiavaike šeima, kurioje jau dvylika mažamečių vaikų. Neseniai gausi V.M ir A.B. šeima susilaukė dvynukų. Dar pernai rugsėjo 11 d. susirinkusi komisija ieškojo sprendimo dėl šią šeimą slegiančių sunkumų ir jų nepritekliaus, vėliau sausio 6 d. savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete pagalbos būdų šiai šeimai ieškojo net trylika specialistų. Motinai išvykus į Kauno klinikas gimdyti dvynukų, tėvui, neseniai patyrusiam galvos traumą, tvarkyti namų ūkį pasidarė dar sunkiau. Šį kartą pabandėme pažvelgti į viską šios šeimos akimis.
Nuotr. Vienintelis Šakių rajone šeimos dvyliktukas
Be tėvų sutikimo vaikus į spec. mokyklą?
Daugiavaikės šeimos tėvo nuomone viskas prasidėjo tada, kai Šakių „Aukuro“ pagrindinės mokyklos mokytojai vaikų galvose aptiko utėles. Vaikų tėvui, net nepaaiškinus atvykimo priežasties, buvo paskelbtas ultimatumas per pusę valandos atvykti į mokyklą. V.M. paaiškino, kad iš namų išvykti negali, nes prižiūri du mažamečius vaikus. Tada be tėvų sutikimo vaikai buvo išvežti į Gelgaudiškio specialiąją mokyklą, vėliau argumentuojant, jog ten vaikams gyventi yra geresnės salygos ir vaikai bus laimingesni. Toks valdininkų sprendimas sukėlė tėvui šoką. V.M. pradėjo grasinti, kad jeigu vaikai nebus parvežti namo, jis apsipils benzinu ir susidegins. ,,Ar čia pasikartoja ta intervencija, kai po karo į Sibirą vežė? Atvažiavo komisija ir pasakė, kad vaikai bus išvežami. Kur – nepasakė,- pasakoja V.M. – „Kodėl taip padarė? Juk vaikai iš vakaro išsimaudė, galvas šampūnais, chemikalais išsiplovė, susiruošė į mokyklą. Bet jie tą visą darbą paneigė. Tai vaikų pažeminimas. Grįžusi vyresnė dukra papasakojo, kad mergaitės verkė. Mane į tokį stresą įvarė, aš žmogus pagyvenęs, visko matęs gyvenime, bet šitaip iš manęs dar nesityčiojo. Gal geriau savo kūną pasiūlyt eutanazijai, ar benzinu save..? Jei Vaiko teisių tarnybai kenkiu, kad vaikus auginu, naktim nemiegu, kartais ir visą naktį neužmiegu.. Mamytė irgi skalbia, lygina, rūbus perka, o jie mūsų pastangų nemato, visą mūsų darbą paverčia nuliu ir juokiasi paskui iš mūsų.“-sielvartavo daugiavaikės šeimos tėvas.
Šokas naujagimių motinai
Priverstinį vaikų išvežimą į Gelgaudiškio specialiąją mokyklą V.M. įvardina kaip kur kas anksčiau surežisuotą rajono valdininkų planą. Jo manymu, tiesiog buvo laukiama, kol žmona išvažiuos gimdyti į Kauno klinikas, o jis liks vienas su dešimčia vaikų. Nesuprantamas ir ,,Aukuro“ mokyklos vaikų auklėtojos elgesys. Aptikus nešvarias vaikų galvas, ji paskambino daugiavaikei mamai, prieš penkias paras pagimdžiusiai dvynukus ir pasakė, kad su jos mergaitėm netvarka, bei liepė susisiekti su vyru. ,,Labai sunerimau, - pasakoja A.B. – Verkiau, akušerės ramino kaip galėjo, bet vis tiek buvo neramu, kad vaikų neatimtų, prašiau, kad namo anksčiau išleistų, kad galėčiau padėti vyrui susitvarkyti“. Dėl šios priežasties A.B. iš klinikų grįžo anksčiau nei galėjo, vieną iš naujagimių palikusi klinikose dėl nespėjusios sustiprėti sveikatos. Ar sukelti stresą ką tik dvynukus pagimdžiusiai motinai – pagalba? Tiesa, posėdžio metu mokyklos direktorius neigė, esą buvo skambinta A.B. į ligoninę. Toks teiginys buvo paprasčiausiai atmestas. Tokių išsakytų ir vėliau paneigtų teiginių, o kartais ir grasinimų šeimos atžvilgiu, buvo ir daugiau.
Jei gimdysit ir gimdysit vaikus atimsime
,,Patiriam stresą, pažeminimą, - guodžiasi A.B. – „Ne padėti nori, o visai kitokią išeitį siūlo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. Valaitienė ne kartą minėjo, kad jei gimdysit ir gimdysit – vaikus paimsim. Vedėja siūlė ir nusikalstamą pagalbą, užuominom duodama suprasti, kad galima ir negimdyt, kad galima kažką padaryt, siūlė net žmogiškumui nusidėti. Bet mes ne tokie žmonės, kad taip pasielgtume ar tokiu reikalu į medikus kreiptumės. Kiek gimsta, tiek auginam. Kai laukiausi ankstesnių dvynukių 2000 m., B. Valaitienė buvo pasikvietusi į savo kabinetą, kalbėjo, jog bus sunku, be to, kad yra visokių priemonių, po kurių vaikai negimtų. „Kai šitų vaikų laukiausi, irgi minėjo, kad nuo tokio vyro negimdyčiau, sakė ,,ne vyras, o mėšlas“, kalbėjo, kad su juo negyvenčiau, o išeičiau kitur su vaikais, tada daugiau pagalbos sulaukčiau.“,- pasakojo daugiavaikė motina. Tiesa, posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja neigė kada nors siūliusi negimdyti ar kitaip atsikratyti vaikais.
Grasinti ar tarnauti
Kodėl daugiavaikė šeima atsisako jiems siūlomos kai kurių rajono valdininkų pagalbos? Kodėl valdininkų nuomonė prilyginama absoliučiai tiesai, o suvargusios šeimos teiginiai ir pagalbos šauksmas neturi jokios vertės ir lengvai pasakoma – tai yra melas? Ar neturėtų rajono valdžia pradėti tarnauti žmonėms, o ne dangstyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos nesugebėjimą rasti elementariai žmogišką kontaktą su tais, kurių teises turėtų ginti.
Niekas negalėtų paneigti, kad buitis V. M. ir A. B. šeimoje yra skurdi. Dabar jau keturiolikos asmenų šeima gyvena dviejuose kambariuose, name nėra tualeto ir dušo. Dvylika vaikų prausiasi toje pačioje patalpoje, kur verdamas valgis. Tačiau nesant buitinei gerovei, šeimoje yra kitos vertybės: rūpinimasis vienas kitu, tarpusavio meilė, stiprūs tėvų ir vaikų ryšiai. ,,Jie vienas už kitą kaip siena“,- pasakojo Gelgaudiškio specialiosios mokyklos direktorė. Šeimoje negirtuokliaujama, nerūkoma.
Posėdžių metu ne vieno valdininko buvo siūloma ieškoti ,,piktesnio, griežtesnio žodžio“ šiai šeimai, ,,bet kokia kaina neatsitraukti iš tokios pozicijos“. Tik kun. V. Kelertas ir B. Navikienė kalbėjo apie gražų, taikų žodį, apie susikalbėjimą, o ne gąsdinimus. Šios geranoriškos iniciatyvos dėka, V.M. sutiko 6 vaikus leisti mokytis į Gelgaudiškio specialiąją mokyklą, o Šakių miesto seniūnija pažadėjo atvežti žvyro purvui kieme sutvarkyti, vėliau vonią vaikams įrengti.
Klausantis daugiavaikės šeimos tėvų, iš atminties iškyla dar Sovietinės okupacijos laikais Sigito Gedos poemoje ,,Strazdas“ užrašyti žodžiai: ,,<...>pirkiose, jaujose didelės geldos pripiltos kraujo mažų žmogelių“. Norisi tikėti, kad vieną kartą tai pasibaigs ir daugiavaikės šeimos susilauks profesionalios pagalbos, o ne grasinimų, patyčių ir pažeminimo.
„Draugo“ laikraščio žurnalistai pasižada ir toliau domėtis šios šeimos dalia. Visus neabejingus ir norinčius paremti vienintelę rajone dvyliktuko šeimą prašome kreiptis redakcijos tel. 51841. Asta Urbonaitė
Pasidalink naujiena su draugais
|
