vandaVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Praėjusią savaitę šakiečiai turėjo galimybę pabendrauti su aiškiarege Vanda, Lietuvoje išgarsėjusia po to, kai prieš penkerius metus jai pavyko tapti televizijos projekto „Ekstrasensų mūšis“ nugalėtoja. Būrėja, ekstrasense ar aiškiarege vadinama 66 – erių metų moteris yra ne kartą pranašavusi ateitį ir Lietuvos įžymybėms.
 
Nuotr. Būrėja, aiškiarege ar ekstrasense vadinama Vanda neslepia, kad nuo vaikystės ji buvusi kitokia. Klaipėdietė ypač išgarsėjo po to, kai laimėjo televizijos projektą  „Ekstrasensų mūšis“.
 
Augo vaikų namuose
 
Vanda Darjina apie savo vaikystę ir jaunystę galėtų ilgai pasakoti,- jos gyvenimas buvo kupinas skaudžių išgyvenimų ir netikėtumų. Vandos motina buvo lietuvė, tėvas - rusų karininkas. Iš vaikystės ji atsimena blizgančius tėvo batus ir auksines uniformos juosteles... Vanda nuo trejų metukų augo Jurbarko rajone, Viešvilės vaikų namuose, o kai sukako 16 metų, teko jau pačiai savimi pasirūpinti. „Kur aš tik nebuvau, ko tik nedirbau. Keliavau po pasaulį, dirbau laivuose. Vėliau įsidarbinau viename Klaipėdos viešbutyje,“ –  kalbėjo Vanda. Apie savo asmeninį gyvenimą ji  nelinkusi daug pasakoti, - nenori prisiminti sunkių likimo išbandymų. Iširo moters šeima, skaudžiausias smūgis,- Airijoje žuvo sūnus. Dabar Vanda gyvena Klaipėdoje kartu su savo vieninteliu penkiolikmečiu anūku. Apie šią klaipėdietę moterį, turinčią ekstrasensinių gebėjimų, plačiau pradėta kalbėti po televizijos projekto „Ekstrasensų mūšis“. Vanda Darjina, sėkmingai įveikusi visus dešimt savo konkurentų, tapo šio projekto nugalėtoja.„Į laidą mane pakvietė, nors aš iš pradžių nenorėjau dalyvauti. Finale likome tik trys stipriausi ekstrasensai. Laimėti projektą man padėjo gebėjimas viską matyti ir jausti akimis, nes būtent finalinės užduotys man buvo ypač palankios“,- prisiminė Vanda savo populiarumo pradžią.

 „Matau viską iš vidaus“

Šiandien moteris važinėja po Lietuvą ir priiminėja žmones. Vanda sako net nesitikėjusi, kad toks nemažas būrys šakiečių iš anksto užsiregistruos į susitikimus,- per vieną dieną ekstrasensei teko priimti daugiau nei 20 žmonių. Ne visi norintys tądien pas ją pateko, tad Vanda ketina į Šakius atvykti dar kartą. Aiškiaregyste garsėjanti moteris paprastai buria Taro kortomis, apie ateitį bei sveikatos būklę spėja iš delno, o daugiausia informacijos gauna iš akių,- tiek žmogaus, tiek gyvūno. „ Aš dirbu viena, ši Dievo dovana, manau, man duota iš kosmoso. Jokių medicininių ar kitokių mokslų nesu baigusi. Matau žmogaus likimą ir ligas jo delne, akyse, jaučiu kitą žmogų tarsi „iš vidaus“. Nustatau ligas, patariu, kokias vaistažoles reikia vartoti. Su natūraliais žoliniais vaistais galima daug ligų išgydyti ar palengvinti ligos simptomus. Seni žmonės  ypač daug problemų turi dėl sąnarių. Žinoma, jei tau jau 73 metai ir tavo kaulai visai sudilę, stebuklo čia jokio nepadarysi. Tačiau naktinius skausmus, mėšlungį galima nuimti,“ - sako racionaliu protu sunkiai suvokiamais  pojūčiais apdovanota moteris.

„Aš nuo mažens buvau kitokia, - matydavau įvairias vizijas. Tik niekam to nesakydavau, nes kažkoks vidinis balsas neleido to daryti. Atsimenu, matydavau mažą mergaitę anapus Nemuno, - ji man šypsodavosi. Graži, melsvai apsirengusi,- tarsi ne iš šio pasaulio. O kai jau buvau mergina, kas keleri metai, apie vidurnaktį,  regėdavau keistus ratilus, kurie iš tolo judėdavo manęs link ir tarsi sulįsdavo  į mano galvą,- pajusdavau galvos svaigimą, stiprų skausmą, kad net pradėdavau šaukti“, - apie keistus potyrius pasakoja Vanda. Nuo 46-erių  metų ji pradėjusi matyti realias vizijas ir pajutusi, kad gali padėti žmonėms, - matyti praeitį ir nuspėti ateitį.

 „Barakudos“ – šeimų ardytojos

Paklausta, kokių gi priežasčių vedini į ją kreipiasi žmonės, moteris šypteli: „Žmonės skundžiasi įvairiais dalykais, ne tik sveikata. Daugelis ateina dėl šeimos problemų, vaikų, nelaimingos meilės, biznio reikalų. Aš ne Dievas, į visus klausimus atsakyti negaliu, bet matau žmogaus likimą ir galiu pasakyti, kas jo laukia, kaip jam reikėtų elgtis, ko pasisaugoti. Daug informacijos man duoda kortos, žmogaus delnai, o ypač - akys.“  Tie patys žmonės pas ją apsilanko po keletą kartų. „Kiek galiu, tiek aš jiems padedu,- paguodžiu, dvasiškai palaikau. Labai sunku nelaimingai įsimylėjusiems žmonėms. Nuo fizinio skausmo galima išgerti vaistų, o nuo sielos skausmo nėra vaistų, todėl žmonės nori išsikalbėti, ieško patarimo, pagalbos“,- pasakoja Vanda. Anot ekstrasensės, labai sunku moterims išgyventi vyrų paklydimus, kai jie pradeda lakstyti paskui ilgakojes gražuoles. „Kai vyrai prasigyvena, turi gerą mašiną ir pinigų, prie jų tuoj prisistato kokia nors „barakuda“. Ateina pas mane moterys, verkia, prašo padėti sugrąžinti vyrą į šeimą. Aš patariu, kaip joms elgtis, bet stebuklo negaliu padaryti, likimo nepagreitinsiu, - viskam savas laikas. O vėliau jau vyras ateina pas mane ir dejuoja, kad prarado šeimą, vaikus, anūkus, kad įskaudino savo žmoną. Prašo patarimo, kaip sugrįžti į šeimą. Ir vėl guodi, stengiesi padėti. Juk vyrai iki grabo lentos yra tarsi vaikai...“- pasakoja Vanda, neretai dirbanti ir psichologės darbą. Į ją kreipiasi žmonės dėl problemų darbe, norėdami išsiaiškinti, kas juos apvogė ar padegė namą. „Ką matau, tą sakau. Kartą viena šeima atsinešė pas mane šunelį, kuris saugojo namus. Įsibrovę vagys šunelį suspardė. Aš, žiūrėdama šuneliui į akis, bandžiau pamatyti tai, ką jis tąkart matė. Ir tai man pavyko,- aš pamačiau ir pasakiau, kaip atrodė vagis. Paaiškėjo, kad tai buvo kaimynystėje gyvenęs vyras,“- prisiminė aiškiaregė Vanda. Anot jos, dalyvaudama  „Ekstrasensų mūšyje“, ji vienos užduoties metu būtent šuns akyse ir pamatė, kur buvo paslėpti narkotikai. „Ten tikrai niekas nebuvo iš anksto surežisuota, viskas vyko labai sąžiningai, buvo labai sunkios užduotys ir varginantys filmavimai. Vieni ekstrasensai viską jaučia lytėdami daiktus, o aš viską matau savo vidumi ir akimis. Labai buvo sunku, kai regėjau, kaip buvo žudoma mergina,“- prisiminimais dalijosi moteris.

Likimo nepergudrausi

 „Būna, ateina žmogus, į kurio akis pažiūrėjusi galiu perskaityti kaip iš knygos apie visą jo gyvenimą,- praeitį ir ateitį. Kitą žmogų, kurio energetika man svetima, niekaip negaliu perprasti, bendraudama su juo net jaučiu, kaip kaklą pradeda spausti. Būna, tiesiai į akis pasakau, kad nereikia man jokių pinigų, nes aš negaliu padėti,“- prisipažįsta Vanda. „Jeigu matau artimojo mirtį, nesakau, kada tiksliai tai įvyks, tik įspėju apie nelaimę. Vieną moterį įspėjau, kad saugotų savo vyrą, nes mačiau, kaip jis krenta nuo laiptų ir užsimuša. Deja, ateina ji kitą kartą jau juodai apsirengusi...Baisu matyti tokius dalykus, kai negali žmogui padėti. Dabar apie mirtį stengiuosi nekalbėti, nes po to jaučiuosi, lyg pati būčiau užmušusi žmogų. Labai blogas jausmas. Žmogaus likimo neįmanoma pakeisti ar pergudrauti - nė sekundės kitaip nebus...“ –  sako Vanda, neabejojanti žmogaus likimu, skirtu jam „iš aukščiau“.  Pasak moters, Dievo ir kosmoso siunčiamų vizijų mes negalime suvokti, nes kol kas tik gauname ženklus iš aukštesnių  kosmoso jėgų. Ji prisipažįsta, jog savo likimo nematanti ir nežinanti, kas jos pačios laukia. Anot jos, žmogus tik nuo 47-erių metų pradeda suvokti savo esmę, neretai atsiranda tam tikros vizijos. „Daug pas mane ateina išsigandusių žmonių, skundžiasi, nes nesupranta, kas jiems darosi. Geria raminančius vaistus, bėga pas psichologus. Prisidaro sau daug problemų. Gerai, kad dabar Lietuvoje kiti laikai, o sovietmečiu toks žmogus dėl savo keistų vizijų būtų tuoj uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Sakau, palaukite, ateis laikas, ir viską suvoksite, ką norima jums pasakyti. Ypač  dažnai taip atsitinka žmonėms, patyrusiems klinikinę mirtį,- jiems atsidaro „trečioji akis“. Žmonės eina pas mane, nes žino, kad aš juos tikrai suprasiu“,- tvirtina Vanda.

Komentarai   

#1 jolanta Pertrauskait 2015-07-16 14:17
as noreciau gauti jusu adresa kur jus bendraujanta su zmonemis as gyvenu londone ir po 2 savaiciu busiu klaipedoje
Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos