|
Departamento vado pažadas – abstraktus
Gruodžio 5 dieną respublikinio moksleivių krepšinio turnyro Šakių “Aukuro” pagrindinėje mokykloje atidarymo iškilmėse dalyvavęs šalies Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Algirdas Raslanas vėliau kartu su rajono meru Juozu Bertašiumi ir kitais renginio svečiais apžiūrėjo statomą Jaunimo kūrybos ir sporto centro sporto bazę. “Atsakyti, kiek procentų tikimybės, jog Šakiuose visgi bus baigtos sporto centro su plaukimo baseinu statybos, negaliu. Galiu tik pasakyti, kad mes visi privalome padaryti taip, kad rezultatas būtų”,- taip aptakiai į klausimą, ar neužstrigs statybos pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, atsakė A.Raslanas.
Kad maždaug 18 mln. litų vertės komplekso statybos buksuoja, paaiškėjo jau šių metų vasarą. Jau tada rajono vadovai teigė, jog iš Vyriausybės negauta mažiausiai 5 mln. litų, o bendrovės “Rūdupis” statybininkai dirba avansu. Tiesa, darbai sporto komplekse nestovi ir šiandien, jau sumontuoti dujiniai šildymo katilai. Jų galingumas paskaičiuotas ir būsimo plaukimo baseino pastatui apšildyti. Maždaug po savaitės ketinama pradėti sporto salės šildymą, pamažu baigiami vidaus apdailos darbai. Tačiau net ir patalpas įrengus, pastato eksploatuoti šiemet nebus galima pradėti.
Ir praktiškai tik dėl to, jog rajono vadovai, tikėdamiesi iš Vyriausybės gauti žadėtas lėšas, pastatą stato kaip bendrą sporto salės ir plaukimo baseino kompleksą. Dėl to net ir visiškai užbaigus salės statybas, nupirkus jai reikalingą įrangą, eksploatuoti salės nebus galima.
Krizė kirto ir sportui
A.Raslanas neslėpė: ekonominė krizė jau kerta ir per šalies sportą. Vyriausybė ketina departamentui sumažinti apie 15 proc. einamųjų lėšų ir apie 12 proc.- darbo užmokesčio fondą. “Atsiskaitymai stringa ne tik verslo įmonėse. Mums taip pat lėšų trūksta. Olimpinio sporto centro mokomosioms stovykloms, sportininkų maitinimui lėšų, aišku, skiriame, neteisinga būtų sakyti, kad kas nors mūsų srityje labai pablogėjo. Aš tik labai bijau, kad nesustotų planuoti statybų darbai tokių centrų kaip Šakiuose”,- nuogąstavo A.Raslanas. Pastaruoju metu Lietuva, anot jo, sparčiai vijosi estus ir latvius sporto bazių linkme, tad nesinorėtų, kad procesai sustotų.
Kūno kultūros ir sporto departamentas praktiškai įgyvendino šių metų programą. Liko dar šiek tiek žadėtų lėšų atiduoti federacijoms, norisi surasti trūkstamų lėšų olimpinio komplekso Druskininkuose statyboms užbaigti. “Kitais metais mūsų biudžetas sumažės apie 5 mln. litų. Planuojama apie 25 proc. sumažinti statyboms numatytas ar paprastosioms išlaidoms skirtas lėšas. Tai būtų reikšmingas sumažėjimas, tuo labiau, kad ima strigti įvairių sporto šakų klubų finansinė veikla”,- neslėpė tikros situacijos šalies sporte A.Raslanas.
Šalies sporto vadovybės planuose - derybos su brangiais sportininkais dėl mažesnių atlygių. Kai kurių galbūt apskritai teks atsisakyti, į jų vietą komandose imant jaunus, vietinius sportininkus. “Mūsų pastarojo meto strategija ir eina ta linkme, kad kuo daugiau savų sportininkų atsirastų šalies krepšinio, futbolo, rankinio ar kitų sporto šakų komandose. Tai būtų itin naudinga šalies sportui. Žinoma, nuo to gal nukentėtų klubų lygis, prestižas, bet situacija jau verčia to imtis”,- motyvavo departamento vadovas.
Bandys išlaikyti sporto strategiją
Tačiau masinio sporto renginiams – moksleivių, studentų, neįgaliųjų ir kt. varžyboms – žadama palikti visas programas su planuotu finansavimu. Departamentas sieks stiprinti federacijas, išlaikyti esamą renginių skaičių. “Problemų šiandien klubiniame sporte yra nemažai, praktiškai visų pagrindinių sporto šakų - krepšinio, futbolo, rankinio, žolės riedulio, ledo ritulio - gyvenime. Šios sporto šakos mus “tempia”, turime olimpinę krepšinio rinktinę, tikimės Londone turėti ir moterų rinktinę. Bėda ta, kad mes daugumą aukštų rezultatų pasiekėme savų žmonių, dažnai mažiau apmokamų, dėka ir pastangomis”,- vardino šalies sporto problemas A.Raslanas.
Tačiau jis tikisi iki šiol buvusio bendro darbo su savivaldybėmis. Ir laikosi trijų pagrindinių departamento krypčių: plėtoti masinį sportą, leidžiantis iki seniūnijų ar net vaikų darželių; ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus, kuriant kuo tobulesnę varžybų sistemą, dalyvaujant Europos ir Pasaulio čempionatuose; plėsti sporto bazes – nuo svarbiausių, atitinkančių Europos ir Pasaulio čempionatams būtinus reikalavimus, iki šiuolaikinių sporto centrų savivaldybėse. “Tokių, kaip Šakiuose. Be to, siekiame tobulinti sporto mokyklų, bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų sporto bazes. Liūdna, tačiau blogiausia bazė yra bendrojo lavinimo mokyklose: stadionai seni, dažnai neišklampojami, kol kas tesame pastatę apie 40 modernių lauko aikštelių su dirbtine danga. Jos turėtų atsirasti prie visų bendrojo lavinimo mokyklų. Tačiau riboja lėšos – viena kainuoja apie 200 tūkst. litų. Nors jos išspręstų daugelį su jaunimo gyvenimu susijusių problemų”,- kalbėjo A.Raslanas.
Prognozuoti nedrįsta
Ar bus lemta išsipildyti abstraktiems jo pažadamas apie Jaunimo kūrybos ir sporto centro komplekso statybas, paaiškės jau kitąmet. Bent jau rajono meras J.Bertašius, patikino, deda visas pastangas trūkstamoms plaukimo baseino lėšoms gauti.
Jau dabar aišku, kad sporto komplekso statybos iš viso atsieis apie 18 mln. litų. Sporto salės ir pagalbinių patalpų statyba kainuos apie 10 mln. litų, apie 8 mln. litų reikės plaukimo baseino (keturi takeliai po 25 metrus) statybai. Baseino projektas jau rengiamas, pamatai pakloti dar klojant pamatus sporto salei. Prie sporto salės jau pajungtos patalpų šildymui būtinos gamtinės dujos, sumontuoti šildymo katilai. Jau išrinkta ir salės grindų danga, maždaug aišku, kokie sporto salėje stovės krepšiai, kokios bus švieslentės, kad varžybas galės žiūrėti mažiausiai 500 žmonių, o kitus renginius – ir 1 tūkst. Statinys atliks ne tik sportinę, bet ir kultūrinę misiją, greičiausiai jį valdys viešoji įstaiga, įkurta prie rajono savivaldybės. Kompleksas turės ir savo vadovą, specialistų komandą. Šiuo metu sporto komplekso administratoriumi dirba Robertas Sakas.
Sporto komplekso idėjai dar tik gimus rajono vadovų galvose, kalbėta apie bendrą maždaug 12 mln. litų sumą. Tuomet manyta, kad baseino statyboms reikės ne daugiau kaip 3 mln. litų. Deja, pernykštė nerealių statybos darbų įkainių situacija pakoregavo taip, kad statybų kaštai išaugo apie pusantro karto. Pernai Vyriausybė Šakiams neskyrė sporto komplekso statyboms žadėtų milijonų, teko imti paskolą ir prie statybų prisidėti daugiau nei 2 mln. litų. Šią sumą, kaip koofinansavimo dalį, rajono savivaldybė galėjo mokėti proporcingomis dalimis.
Kitų metų finansinio statybų aspekto rajono vadžia kol kas nedrįsta prognozuoti. “Darau viską, kad lėšų būtų. Pagalbos tikiuosi ir iš visų seimūnų, kilusių iš mūsų rajono”,- ne kartą tikino J.Bertašius.
Pasidalink naujiena su draugais
|
