Sima BURKŠAITYTĖ

Nerijus Žvirblys kunigo šventinimus priėmė labai jaunas – 24 metų. Buvęs Vilkaviškio Katedros vikaras, jau trečius metus dirba Griškabūdžio parapijoje. Apie dvasinius dalykus pasišnekėti susitikome erdvioje gražioje Griškabūdžio klebonijoje.

N. Žvirblys teigia, jog kunigas turi kelti sau aukštus reikalavimus.

 

„Ne tik gali, bet ir turi“,- nusišypsojo kunigas Nerijus. Jis teigia, kad bažnyčią reikėtų suvokti kaip konkrečią vietą, pastatą, į kurį žmonės susirenka melstis drauge vieni už kitus. Yra daug viešų vietų, kurių kiekviena atlieka savo paskirtį. Bažnyčia – viena iš jų. Ji skirta maldai.

“Bažnyčioje nėra prievartos klauptis. Tiesiog liturgijoje yra ženklai, įvykiai, kurie išreiškiami kūnu. Klūpojimas rodo, kad mes galime nusižeminti“,- atsakė N. Žvirblys. Kiekvienoje religinėje sistemoje yra tam tikros maldos taisyklės, judesiai.

„Daugelis esame linkę save pateisinti. Jūs pavėlavę atsiprašėte ir aiškinote: „Mes buvome pas mokytoją“. Bet jūs pavėlavote. Čia, aišku, nėra svarbus dalykas, tiesiog noriu parodyti, kad mes visada ieškome priežasties, kodėl vienaip ar kitaip pasielgėme, tačiau ignoruojame patį įvykį, kodėl taip padarėme. Nesvarbu, kodėl. Einant išpažinties svarbu, ką aš padariau, o ne kodėl. Pasakau savo blogybes, nes jos įvyko. Kunigas bažnyčios vardu atleidžia nuodėmes“, - pasakojo N. Žvirblys, teigiantis, kad nuodėmių atleidimas yra kunigo atsakomybė, galia ir pareiga, kurią įgauna šventimų metu.

Dvasininkas mano, kad išpažintį reikėtų suvokti kaip apsivalymą. Kunigas Nerijus primena, kad būtina nepamiršti ir restitucijos – atitaisymo. Pavyzdžiui, ką nors įžeidus, išpirkti nuodėmę galima tik atsiprašant to, kurį įžeidei. Todėl labai klysta tie, kurie teigia, jog išpažinus nuodėmes gali vėl eiti ir “nuodėmiauti” iš naujo. Tokia išpažintis netikra.

Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose labai daug jaunimo eina į bažnyčią. Ne paslaptis, kad kaime šis paprotys kol kas dar nėra labai paplitęs. Ar nesunku jaunam kunigui mažoje parapijoje, kur daugiau senyvo amžiaus tikinčiųjų? „Čia daugiau už ką esi atsakingas. Kai dirbau Vilkaviškio Katedroje vikaru, viskas buvo paprasta, aišku, ką daryti. Vilkaviškio Katedros prelatas mane čia palydėjo žodžiais, kuriuos ir dabar atsimenu: „Žydėk ten, kur esi pasodintas“.

Dvasininkas  įsitikinęs, kad vienas pats kunigas negali padaryti visko. Jis teigė, jog užsienyje yra kur kas geresnė sistema. Ten parapijose yra referentai, kurie dirba su jaunimu. Pas mus parapijose kunigas pasigenda vyresnių žmonių iniciatyvos, o vienam kunigui viską nuveikti yra sunku. „Džiugu, kai sekmadienį ateina jaunimo. Keliasdešimt jaunuolių ėjo sutvirtinimo sakramento. Jie lankė mišias, buvo sąmoningi. Dabar negali pasakyti, kad jie visi eina, tačiau yra, kurie ateina“,- džiaugėsi kunigas.

“Naujoje vietoje nelengva priprasti. Kol susipažįsti su parapija, praeina dveji metai, reikia įdirbio, nuoseklumo. Sunku būna ir dėl to, jog ateini ir esi vienas. Tačiau pamažu susirandi draugų“,- pasakojo kunigas.

Pažįstantys N. Žvirblį pasakoja, jog jis visada linksmas, neatitrūkęs nuo gyvenimo, moka bendrauti su jaunimu. Jis pats teigia, jog pusiausvyrą tarp pasaulietiško ir kunigo gyvenimo būdo rasti nesunku, jei yra gyvas tikėjimas. „Tėvas Stanislovas mums yra pasakęs: vyrukai, nenorėkit būt pasaulio bernai. Kažkas šoka – aš pašoku, geria – kartu išgeriu ir taip toliau. Jis liepė mums neužmiršti, kas esam. Žmonės tą akimirką džiaugsis, bet ateis rytojus ir jie pagalvos: jis toks pats kaip mes“,- dalijosi savo įsitikinimais kunigas, manantis, kad didžiausia atrama – ryšys su Dievu.

N. Žvirblys teigia, jog kunigas turi kelti sau aukštus reikalavimus: „Žinot, kaip yra sakoma: kunigas tikintis – parapija bedievė. Kunigas šventas – parapija tikinti. Visada šie dalykai yra žemiau laipteliu vienas nuo kito.”

Kunigas skatina nepamiršti, kad yra Dievo malonė, ne vien mūsų pastangos ir nuopelnai. Tikėjimas taip pat yra Dievo malonė, kuri duota ne kiekvienam. Koks čia yra kunigo vaidmuo? N. Žvirblys yra įsitikinęs, kad kunigas yra įrankis Dievo rankose, jo užduotis labai svarbi.

Dvasininkas mano, kad tikėjimą žmonės suranda įvairiai – dažnai sunkiomis gyvenimo akimirkomis. „Tai, žinoma, blogiausias variantas, bet svarbu, kad žmogus suranda tą tikėjimą, suvokia, jog ne jis yra kūrėjas. Ir čia svarbus kunigo buvimas tam tikru metu tam tikroje vietoje. Svarbus pasakytas žodis, kuris, galbūt, tam žmogui yra labai reikalingas“,- pasakojo N. Žvirblys. Jis įsitikinęs, kad kunigas neturi būti vien tik geras. Jis turi būti teisingas ir mylintis.

Postsovietinėse šalyse, kur žmonėms okupacijos metais iš po kojų buvo išmuštos pagrindinės vertybės, stengtasi eliminuoti dvasinius pradus yra daug problemų. Šias šalis po Nepriklausomybės iš Vakarų užplūdo begalinė pasiūla, žmonės dažnai patenka į aklavietę: jie nori visko ir nesugeba atsirinkti. Tada ištinka krizė.

Žmogui pasidaro sunku priimti rimtus sprendimus, sunku surasti savo gyvenimo kelią. „Negali ir plaukti, ir skristi. Pasirinkimas nėra vienkartinis. Kiekvieną rytą atsikėlęs turi apsispręsti, kad būsi kunigas, šeimos tėvas. Kai esi laimingas vienoje ar kitoje vietoje – tai ženklas, kad tai tavo kelias. Jei kančia – susikrauni “čemodanus” ir išeini. Gyvenimas per daug trumpas kankintis.  Gali seminarijoje šešerius metus pavaidinti, kad esi kunigas. Bet visą gyvenimą nežaisi. Taip ir visur“,- kalbėjo kunigas Nerijus.

Kaip pajutote kunigo pašaukimą? Tai turbūt tradicinis klausimas užduodamas kunigams. „Gyvenimas dėliojasi,- atsakė kunigas Nerijus. - Įvairios jaunimo organizacijos. Žavesys. Bažnyčia turi daug asmenybių, kurios patraukia. Kai ruošiausi komunijai, Balbieriškio klebonas mane pakvietė patarnauti. Rimtas, solidus, gal kažkiek šaltas gerąja prasme, suvokiantis savo vietą, jis man padarė stiprų įspūdį. Jaunimą patraukia autoritetai, idealai”,- kalbėjo N. Žvirblys. Apskritai, pašaukimas yra paslaptingas dalykas, sunku jį apibūdinti. “Pranašas Jeremijas yra sakęs Viešpačiui: Dieve, Tu mane suvedžiojai, aš leidausi suvedžiojamas! Tokiais žodžiais ir aš galėčiau apibūdinti savo pašaukimą“,- pasakojo N. Žvirblys.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."