Ženeta UŽUPYTĖ

Birželio 27 dieną Kudirkos Naumiestis minėjo penkias miesto jubiliejines sukaktis. Miestas ant Šešupės ir Širvintos krantų  buvo įkurtas 1639 metais. Tad šįmet miestas švenčia savo 370 metų jubiliejų. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Vladislavo Vazos žmona Cecilija Renata šį miestą savo vyro garbei pavadino Vladislavovu. Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir žmonės jį vadino Naumiesčiu (vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto). 1643 m. kovo mėnesio 26 dieną.miestas gavo Magdeburgo teises.

Nuotr. Jaunieji kudirkaičiai prie Vinco Kudirkos paminklo.

 

Prieš 75 metus, 1934 m. birželio10 dieną Naumiestyje buvo pastatytas Vinco Kudirkos paminklas ir miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas. Šiais metais Kudirkos Naumiestis švenčia 75 metų jubiliejų.

Prieš 70 metų- 1939 metais buvo pastatytas tiltas per Šešupę, kuriam suteiktas Vinco Kudirkos vardas.

Prieš 10 metų Dr.Vinco Kudirkos muziejus iš Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos (šiuo metu Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija) persikėlė į naują erdvų pastatą.

Kudirkos Naumiestis savo svečius pasitiko itin šiltai ir draugiškai. Visi pakalbinti žmonės šypsojosi ir džiaugėsi savo miesto švente.Varpo aikštėje prie Vinco Kudirkos paminklo oriai vaikštinėjo Smetonos laikų damos ir ponai, muzika, atliekama Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo, stiprino jausmą, kad tuoj tuoj sukaukšės žirgų kanopos ir į šventę kaip kasmet karieta atvyks pats šalies Prezidentas...

Pasididžiavimo jausmas apėmė visus susirinkusiuosius pradedant šventinį minėjimą ir giedant Vinco Kudirkos sukurtą „Tautišką giesmę“ – Lietuvos Respublikos himną. Sustojus prie paminklo, atėjo suvokimas, kad Nepriklausoma Lietuva ir jos istorija prasidėjo būtent čia - Kudirkos Naumiestyje. Atrodo, kad paminkle iškalti „Tautiškos giesmės“ žodžiai padėjo išgyventi Antrąjį pasaulinį karą, sovietmečio vadų norą nugriauti šį paminklą, kaip neatitinkantį sovietinės ideologijos normų. Tačiau žmonės, kurie turėjo sunaikinti šį Lietuvos simbolį - paminklą Vincui Kudirkai - dabar labai džiaugiasi, kad vienokiomis ar kitokiomis diplomatinėmis gudrybėmis arba tiesiog neveiklumu jiems pavyko išsaugoti šį Lietuvos Nepriklausomybės simbolį.

Pačius gražiausius ir šilčiausius žodžius už šį neeilinį šventinį renginį norisi išsakyti Dr. Vinco Kudirkos muziejaus direktorei Kristinai Lebedžinskienei. Ji organizavo ir į šventinę programą sukvietė Kudirkos Naumiesčio jaunimą - jaunuosius kudirkaičius ir Panovių jaunuosius šaulius, miesto ir rajono šviesuolius - intelektualus, Šakių savivaldybės atstovus ir visus miestelio gyventojus.

Šventėje dalyvavo buvęs Kudirkos Naumiesčio seniūnas, dabar Šakių vicemeras Algimantas Damijonaitis bei Tarybos narė Dalia Grigaravičienė, Šakių Tėvynės Sąjungos - Krikščionių demokratų skyriaus pirmininkas Algirdas Klimaitis. Vicemeras A.Damijonaitis Šakių savivaldybės vardu pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė miesto švente. Jis prie paminklo padėjo puokštę gėlių. Vinco Kudirkos paminklo atidengimo ir Kudirkos Naumiesčiui suteikto vardo 75 metų jubiliejų progomis miesto seniūnas Vincas Alfredas Puida bei garbingieji miesto svečiai Varpo aikštėje pasodino ąžuolą.

Šventinio renginio metu buvo išsakyti visi gražiausi ir nuoširdžiausi žodžiai skirti Vincui Kudirkai ir Kudirkos Naumiesčio miestui.

Vėliau Dr. Vinco Kudirkos muziejuje vyko popietė “Kraštiečių susitikimas“. Apie Vinco Kudirkos paminklo kūrimą savo žiniomis dalinosi skulptoriaus Vinco Grybo anūkė Rasa Grybaitė, kuri į renginį atvyko su savo mama. Rasa Grybaitė šiuo metu dirba Jurbarke esančio Vinco Grybo muziejaus direktore. Ji prisipažino, kad labai jaudinosi ir jai buvo nepaprastai sunku ruošti šį pranešimą. Vinco Grybo kūrybą ir  paminklo Vincui Kudirkai kūrimo procesą ji apibūdino per šiek tiek kitokią, nestandartinę prizmę – paminklo monumentalumą. R. Grybaitė kalbėjo apie pasaulyje esančius Nepriklausomybės paminklus. Pasak jos, Vinco Kudirkos paminklas bene artimiausias savo simbolika ir išoriniu panašumu Seule, Pietų Korėjoje, esančiam Nepriklausomybės paminklui. R.Grybaitė papasakojo, kad pastačius Vinco Kudirkos paminklą, jos senelis Vincas Grybas pastebėjo, kad proporcijos nevisiškai atitinka tai, ką jis norėjo pavaizduoti. Pažvelgęs į paminklą, skulptorius tuomet piktai ištarė, kad didingiems žmonėms paminklai turi būti kuriami ne žemose ir ankštose patalpose. Baigusi savo pranešimą, Rasa Grybaitė padovanojo Dr. Vinco Kudirkos muziejaus direktorei Kristinai Lebedžinskienei visą krepšį dovanų, su Jurbarko miesto jubiliejui skirta simbolika – knygą „Jurbarkui 750“.

Tilto istoriją išsamiai apibūdino Vytautas Klimaitis, ilgus metus dirbęs Šakių kelių valdyboje.1938 metais senasis medinis tiltas per Šešupę, aprašytas Vinco Kudirkos „Lietuvos tilto atsiminimuose“ buvo nugriautas. Jo vietoje 1939 metais pastatė naują gelžbetoninį tiltą ir pavadintas Vinco Kudirkos vardu. Laikraštis „Lietuvos aidas“ apie tilto ir hidroelektrinės statybas tuomet rašė: „Kudirkos Naumiestyje prie naujai statomo tilto ir hidroelektrinės stoties darbai vykdomi dieną ir naktį, todėl darbininkai gerai uždirba, o ūkininkai dejuoja, kad atėjo sunkūs laikai, nes negauna pasisamdyti darbininkų...“ („Lietuvos aidas“Nr.395,1938-09-02).

Šiltas kraštiečių susitikimas pasibaigė šventiniais pietumis ir pasivaikščiojimu po Varpo skverą.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."