| Sulaukė valdžios dėmesio |
|
|
| Pirmadienis, 29 Birželis 2009 15:47 | ||||||
Giedrė PLEČKAITYTĖBirželio 26-ąją Griškabūdžio vidurinėje mokykloje viešėjo penkių Seimo narių delegacija. Svečių ir rajono gyventojų susitikime diskutuota dėl Griškabūdžio ir Gelgaudiškio vidurinių mokyklų reorganizacijos. Meras Juozas Bertašius daugiau nei tris tūkst. griškabūdiečių ir gelgaudiškiečių surinktų parašų kartu su rajono tarybos sprendimu įteikė Seimo nariui Mindaugui Basčiui. Jam patikėta, kad dokumentai pasiektų reikiamas institucijas. Gali būti, kad į gyventojų norus bus atsižvelgta. Nuotr. Į mero J. Bertašiaus inicijuotą susitikimą su gyventojais atvyko penki Seimo nariai. Praėjusį penktadienį Griškabūdžio vidurinėje mokykloje įvyko Seimo narių, rajono administracijos atstovų, griškabūdiečių bei gelgaudiškiečių susitikimas. Jame svarstytas minėtų vidurinių mokyklų reorganizacijos klausimas. Susitikimą iniciavo rajono meras Juozas Bertašius. Jame iš aštuonių mero kviestų Seimo narių dalyvavo Ona Valiukevičiūtė, Bronius Pauža, Arimantas Dumčius, Antanas Drungila, Mindaugas Bastys. Įpareigojo Seimo narį Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl galimų Griškabūdžio ir Gelgaudiškio mokyklų reorganizacijų. Juk pastarosios gali tapti tik dešimtmetėmis mokyklomis. Tai paragino suklusti abiejų miestelių gyventojus, kuriems rūpi vaikų gerovė ir kaimo ateitis. Abiejų miestelių gyventojai rinko parašus, kad mokyklose išliktų 12 klasių komplektas. Gelgaudiškiečiai surinko 1413, o Griškabūdis - 1780 gyventojų parašų. Susitikimui vadovavęs meras J. Betašius įteikė Seimo nariui M. Basčiui gyventojų parašus ir rajono tarybos sprendimą, kuriame nutarta, kad abi mokyklos gali būti reorganizuotos į gimnazijas. M. Bastys įpareigotas, kad dokumentai pasiektų reikiamas institucijas ir būtų atsižvelgta į gyventojų pareikštą nuomonę. Dokumentus M. Bastys pažadėjo įteikti Švietimo ir mokslo ministerijai bei Švietimo ir mokslo komitetui. Orientuojamasi į žinių kokybę Jau keleri metai Lietuvoje vykdoma švietimo sistemos reformos. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius akcentuoja, kad švietimas turi būti orientuotas į kokybę. Susitikime dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, kuruojantis Utenos kraštą, Antanas Drungila apžvelgė visoms Lietuvos mokykloms aktualius klausimus. 2004 metais Švietimo ir mokslo ministerijoje priimtas nutarimas dėl švietimo įstaigų pertvarkymo. Jame nurodyta, kad kaimo mokyklose, kuriose įgyvendinamos vidurinių mokyklų programos, klasėse mokinių skaičiaus vidurkis turi būti 20 moksleivių. Tačiau yra galimybė, kad valdžia persvarstys šį nutarimą. Tai suteiks didesnes galimybes mokykloms išlikti. Apskritai, kad vidurinė mokykla taptų gimnazija reikalingas pagrindinis akcentas – žinių kokybės siekimas. Anot A. Drungilos, vidurinei mokyklai, siekiančiai gimnazijos statuso, keliami nemaži reikalavimai. Bus atsižvelgiama į praėjusių trejų metų mokinių pasiekimus, lankomumą, pažangumą. Taip pat bus žiūrima į tai, kaip atrodo paliktų kartoti programą mokinių skaičiaus pokyčiai, mokinių, dalyvavusių olimpiadose, pasiekimai, pasirinkusiųjų laikyti valstybinius egzaminus skaičius. Abiturientų egzaminų rezultatai lyginami su kitų rajone esančių vidurinių mokyklų abiturientų pasiekimais. Šie kriterijai apibrėžia mokymo kokybę. Pasak A. Dumčiaus, visiems išvardytiems vertinimo kriterijams yra nustatytas maksimalus balas - 21. Pasak jo, kad mokykla galėtų pradėti akreditacijos procesą reikia surinkti 14 balų. Griškabūdžio ir Gelgaudiškio vidurinėse mokyklose akreditaciją planuojama pradėti kitų metų pirmame ketvirtyje. „Dabar Griškabūdžio vidurinės mokyklos pasiekimai lyginant su rajono kitų vidurinių mokyklų pasiekimais nėra aukšti. Tarp devynių mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą, Griškabūdžio mokykla užima šeštą – septintą vietas. Pakankamai mažas abiturientų skaičius, pasirinkusių matematikos ir gimtosios kalbos valstybinius egzaminus (juos pasirinko tik po šešis mokinius). O jų rezultatai gana vidutiniški“, - kalbėjo A. Drungila. Jis akcentavo, kad svarbiausia yra žinių kokybė. Tačiau, anot jo, pats paprasčiausias variantas, kuris leistų mokykloms išlikti, tai mokinių skaičiaus augimas. Iškreiptas gimnazijos vaizdas Šiuo metu Griškabūdžio ir Gelgaudiškio vidurinėse mokyklose mokosi daugiau nei po keturis šimtus mokinių. „Šiandien pagal vaikų skaičių kaimiškose mokyklose tai yra labai daug“,- sakė meras. Griškabūdžio gyventojai akcentavo tai, kad jų vidurinę mokyklą lanko ganėtinai daug mokinių iš aplinkinių mažų kaimelių. Tuo tarpu gelgaudiškiečiai dėl savo mokyklos išlikimo į Seimo narius apeliavo tuo, jog miestelyje gyvena nemažai gyventojų. Jie motyvavo aukštais mokinių pasiekimais įvairiose olimpiadose ir egzaminuose. „Kaip įsivaizduojate kaimą, jame uždarius vidurinę mokyklą“,- klausė gelgaudiškietė. Anot Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktoriaus Romo Dumbliausko, mokyklų pertvarkų procesas vyksta ne visai ta linkme. „Perorganizavus į dešimtmetę, vėliau liks tik aštuonmetė. Kas norės atvykti į tokią vietovę, kur nėra mokyklos? Aš šį procesą vadinu kaimo mokyklų naikinimo procesu“,- sakė direktorius R. Dumbliauskas. Griškabūdžio vidurinės mokyklos direktorius Arūnas Šalnaitis pripažino, kad gabiausi griškabūdiečiai išvyksta į Šakių gimnaziją. „Jie laimi olimpiadose, gerai mokosi. Ir aš nematau čia jokios problemos. Juk pirminė gimnazijos idėja buvo, kad tai bus motyvuotų, gerai besimokančiųjų mokykla. Bet laikui bėgant viskas ėmė ir išsikreipė“,- kalbėjo mokyklos direktorius A. Šalnaitis. Šiuo metu į gimnazijas priimami ir ne patys geriausi mokiniai. „Lietuvoje yra apie 90 proc. vaikų, kurie mokosi vidutiniškai“,- dėstė savo argumentus direktorius A. Šalnaitis. Apskritai, tiek Gelgaudiškio, tiek Griškabūdžio gyventojai pabrėžė, jog vidurinės mokyklos reikalingos miesteliams dėl šviesesnės rytdienos. Susitikime nemažai diskutuota apie mokymo kokybę. „Kaip vertinti kokybę? Ar tie mokytojai, kurie dirba kaimų mokyklose, kitokius institutus baigę, ar kitokią kvalifikaciją įgiję? Aš nelabai suprantu“,- svarstė B. Pauža. Jis ragino kaimiškųjų apygardų Seimo narius susivienyti ir spręsti šioms mokykloms rūpimus klausimus. Profesorius Arimantas Dumčius mūsų krašto kaimo mokyklų situaciją įvardino kaip ganėtinai sudėtingą. Mažėjantis vaikų skaičius nieko gero nežada. Tačiau į bendruomenės balsą turėtų būti atsižvelgta. Pasidalink naujiena su draugais
3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved." |
| Taip pat skaitykite | |
Paieška
Klausimas
Archyvas
Klausimas - atsakymas
Dar skaitykite:
Numerio nuotraukos
Skelbimai
Orai Šakiuose
Paskutinės naujienos
Renginiai Šakiuose
Reklama
UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos




Giedrė PLEČKAITYTĖ





















