|
Išrūšiuotų atliekų nėra kur realizuoti
Keletą pastarųjų metų rajono Ūkio skyriaus specialistai, aplinkosaugininkai rajono gyventojams kalte kalė į galvas: rūšiuokite buitines atliekas, priešingu atveju nukentėsite finansiškai! Tačiau pastarojo laikotarpio situacija viską verčia aukštyn kojom: antrinių žaliavų konteineriai pilnėja, o perdirbėjams jas supirkti esą neapsimoka finansiškai. Šiuo metu UAB “Paslaugos šakiečiams” surenka per 20 proc. rūšiuotų atliekų – visa kita keliauja į bendrą šiukšlių sąvartyną.
Surinktas rajone stiklas ir popierius dažniausiai parduodamas Lietuvos perdirbėjams, plastmasė - eksportuojama. Aplinkos ministerijos duomenimis, iš Lietuvoje surinktų rūšiuojamų atliekų perdirbti atiduodama daugiau kaip 200 tūkst. tonų plastiko, stiklo, popieriaus ir metalo.
Perdirbimui atliekas iš “Paslaugos šakiečiams” centralizuotai paimdavo įmonė “Dzūtra”, kuriai ir priklauso “Paslaugos šakiečiams”. Popieriaus – kartono atliekos iš rajono gyventojų buvo superkamos tiesiog UAB “Paslaugos šakiečiams” sandėlyje. Didesnius kiekius įmonė ir pati pasiimdavo, tačiau dabar visas sukauptas popierius stovi sandėlyje, o bendrovė už pinigus jo daugiau nesuperka. Gofruotą kartoną bendrovė iš gyventojų dar priims sandėliavimui nemokamai, vietos sandėliavimui pakaks bent trims mėnesiams. Knygų ir laikraščių bendrovė jau nepriima.
O antrinių atliekų surinkimo konteineriuose susikaupusias popieriaus atliekas, pasak A.Meliūno, iš šakiečių turėtų paimti perdirbimui stiklą gabenanti įmonė “Aleksoto stiklo fabrikas”. Tai būtų tarsi nuostolio pasidalinimas: jie nemokamai paimtų stiklą, už tai ištuštintų popieriaus konteinerius.
Kaip komentavo UAB “Paslaugos šakiečiams” vadovas A.Meliūnas, popieriaus problema išsispręstų gavus Marijampolės aplinkos apsaugos departamento leidimą jį deginti Gelgaudiškio katilinėje. Kaip bus su plastmasės atliekomis, dar neaišku. Bendrovės vadovas galvoja, kad gal pavyks sudaryti sutartį su tiesioginiu perdirbėju, kuris plastmasę nemokamai iš šakiečių išvežtų. Taip, anot A.Meliūno, nebūtų pelno, bet būtų atliktas darbas. Visa plastmasė, kuri buvo superkama iš gyventojų ir organizacijų, taip pat bus priimama tik už dyką.
Konteinerių tinklas poreikius tenkina
Iki šio rudens rajone iš viso buvo 177 antrinių atliekų konteineriai, nė vieno nebuvo popieriui ir kartonui. Tačiau daugiau nei prieš mėnesį iš Lenkijos į rajoną atkeliavo 189 antrinių atliekų konteineriai: 63 geltoni konteineriai plastiko atliekoms (2,5 kub. metrų talpos), 63 mėlyni konteineriai popieriaus ir kartono atliekoms (2,5 kub. metrų talpos) bei 63 žali konteineriai stiklo atliekoms (1,8 kub. metrų talpos). Dabar antrinių atliekų surinkimo konteinerių tinklą sudaro per 350 konteinerių. Rajono aplinkosaugininkų atstovas Stanislovas Pocevičius teigė, jog pastaraisiais metais situacija rūšiuojant atliekas rajone pamažu eina į gerąją pusę. Šiemet buvo pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas, įgyvendinęs pagrindinę aplinkosaugininkų mintį - antrinių atliekų surinkimo paslaugą kuo labiau priartinti prie žmogaus.
Per spalio mėnesį visose seniūnijose pagal iš anksto parengtą bendrą rajono planą turėjo būti įrengtos antrinių atliekų konteinerių išdėstymo aikštelės. Jų rajone yra 157. Konteinerių išdėstymo schemas patvirtino rajono taryba, savivaldybė iš biudžeto konteinerių aikštelių įrengimui skyrė 40 tūkst. litų, už kuriuos iš UAB “Gelgaudiškio gelžbetonis” buvo nupirktos statybinės medžiagos. Aikšteles įsirengti privalėjo seniūnijos.
Pasak savivaldybės Ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Astos Cikanienės, rajone konteineriai išdėstyti pagal visus reikalavimus, ant valstybinės žemės. “Galvota ir apie estetinį vaizdą, svarstėme galimybę aikšteles iš trijų pusių aptverti. Tačiau šios minties buvo atsisakyta dėl investicijų. Be to, buvo baimintasi, kad aptvarus sulaužys vandalai”, - apie estetinį suformuotų aikštelių vaizdą kalbėjo A.Cikanienė.
Permainų kol kas nebus
Ne tik tai kelia šiandien problemų: savivaldybė nėra patenkinta ir dabartinio atliekų surinkimo operatoriaus darbu. Įmonės darbuotojai, išveždami šiukšles, penkių metrų atstumu nesutvarko aikštelių, palieka aplink jas daugybę šiukšlių. “Dalis ir pačių gyventojų nesivargina pažiūrėti į konteinerį, ar jis pilnas, ar tuščias. Šiukšlių maišelį pastato tiesiog šalia jo. Yra ir tokių, kurie šiukšles iškuičia ko nors ieškodami”,- kalbėjo A.Cikanienė.
Vos atidarius europinį Marijampolės atliekų surinkimo centrą, rajono vadovai nuolat kalba apie pokyčius renkant iš gyventojų buitines atliekas. Vis žadėdami skelbti atliekų surinkimo operatoriaus konkursą. Tačiau iki šiol konkursas dar neįvyko, kalbama, kad to nebus ir artimiausią pusmetį. “Tai iš dalies susiję ir su itin aukštais ES reikalavimais operatoriaus kvalifikacijai”,- paaiškino A. Cikanienė.
Kol pokyčių nebus, rajono gyventojams atliekų tvarkymo paslauga kainuos kiek kainavusi. Nebent ją tektų branginti dėl padidintų PVM mokesčių. Iš dalies įtakoti rajono vadžios kalbų apie pokyčius šioje srityje, “Paslaugos šakiečiams” klientai jau sukaupė apie 150 tūkst. litų skolos. A.Meliūnas mano, kad skolininkai tikisi: jei pasikeis operatorius, skola “Pasalaugos šakiečiams” liks neišieškota.
Problemas privalo spręsti valstybė
Rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta apie visas išvardintas problemas girdėjo. Pasak jo, Aplinkos ministerija gavo daugybę pranešimų iš įmonių apie antrinių žaliavų ir pakuotės atliekų supirkimo finansavimo problemas. Keičiantis ekonominei situacijai, savivaldybių teikiamos kompensacijos jau nebepadengia antrinių žaliavų surinkimo kaštų. Šiuo metu aplinkosaugininkai sieks sugriežtinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę, sudaryti teisines prielaidas geresniam įmonių bendradarbiavimui su savivaldybėmis, atliekų tvarkymo lėšas tiesiogiai nukreipiant atliekas surenkančioms įmonėms.
Pagal įstatymą šiandien gaminių ar pakuotės atliekas privalo tvarkyti gamintojai ir importuotojai. Jeigu jie to nedaro, turi mokėti nustatytą mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis. Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija, už jas perkamos atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugos, antrinių žaliavų surinkimo konteineriai savivaldybėms ir kitos reikalingos priemonės..
Tačiau pamažu įsivažiuojančios atliekų rūšiavimo sistemos Lietuvoje atsisakyta nebus. “Manau, valstybės ne tik privalo, bet ir suras būdus, kaip ir kur realizuoti išrūšiuotas atliekas. Tai mus įpareigoja ir ES sutartis. O gyventojus mes ir toliau skatiname atliekas rūšiuoti”,- kalbėjo rajono aplinkosaugininkas S.Pocevičius.
Pasidalink naujiena su draugais
|
