Praeitos kadencijos Seimo sumanymas – naujas administracinis vienetas seniūnaitijos – iki šiol įsteigtos gal tik trečdalyje Lietuvos rajonų. Kai kurių rajonų tarybos, turėdamos viltį, kad seniūnaitijų steigimas bus atšauktas, lyg specialiai vilkina Vyriausybės nuosprendžio vykdymą: nepriima sprendimų, susijusių su rajonų padalijimu į seniūnaitijas.

Nuotr. Šį mėnesį taryba dėl seniūnaitijų steigimo nenusprendė nieko.

 

Seniūnaitis renkamas dvejiems metams. Iki 500 gyventojų turinčiose seniūnaitijose – atviru balsavimu, o didesnėse renkami parašai prie kiekvieno kandidato. Pagal naują vietos savivaldos įstatymo pataisą, be seniūnaičių negalima rinkti seniūno. Toks apynasris ne vieną rajoną privertė nutilti ir be žodžių priimti seniūnaitijų steigimą.

Pavyzdžiu galėtų būti kaimyninis Jurbarko rajonas. Kol Šakių rajono taryba dėl įvairių aplinkybių nepadalina seniūnijų į seniūnaitijas, jurbarkiečai pasirodė kur kas spartesni ir, štai, Girdžių seniūnijoje jau įsteigtos trys seniūnaitijos – Gudelių, Pavidaujo ir Girdžių.

Girdžių seniūnijos socialinė darbuotoja Zita Krikščionaitienė dėl tokio Jurbarko rajono tarybos “greitumo” visai nesidžiaugia ir teigia, jog seniūnaitijų idėja nepriimtina tiek seniūnijos darbuotojams, tiek gyventojams. “Nuo gruodžio mėnesio neturėjome seniūno, mums jo mirtinai reikėjo, tad teko rinkti seniūnaičius. Žmones vos ne varu suvarėm? Buvo trys seniūnaitijos ir trys kandidatai, tad iš tiesų nebuvo ir ką rinkti, tačiau, atlikę šį formalumą, pagaliau galime turėti seniūną”,- pasakojo Z. Krikščionaitienė. Moteris teigė, jog visiems “juokas per ašaras” dėl tokių naujovių, bet prieš įstatymus nepakovosi. “Kas norės dirbti už ačiū, ir ypač dabar?”- klausė moteris.

Rugpjūčio mėnesio tarybos posėdyje Šakių rajono taryba negalėjo nieko nuspręsti dėl seniūnaitijų steigimo. Rugsėjo mėnesį – taip pat. Jurbarko rajono savivaldybės juristas Darius Juodaitis teigia, kad jog negerai, kad Šakiai nepriima sprendimų, kurie vestų link konkrečių veiksmų. Šiuo metu seniūnaitijos yra tik Vyriausybės nutarimas, kurio Seimas dar nepatvirtino.

Panevėžio rajono tarybą, ignoravusią seniūnaitijų steigimą, Vyriausybės atstovas Leonas Alesionka apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tuomet rajono taryba turėjo nulenkti galvą prieš įstatymus.
Mūsų rajonui toks pat scenarijus, atrodo, negresia, nes, anot rajono mero Juozo Bertašiaus, jie įstatymų nepažeidžia, mat kiekviename tarybos posėdyje seniūnaitijų klausimas svarstomas. Jis tiesiog neišsprendžiamas dėl įvairių priežasčių ir tenka atidėti kitam posėdžiui.

Meras pasakojo, jog vos ne analogiška situacija buvo su sveikatos biuru. Mūsų rajone jis buvo įsteigtas iškart, o vėliau steigti sveikatos biurus Lietuvoje tapo nebūtina. Dabar sveikatos biurui reikalingas nuolatinis finansavimas, o  kitos savivaldybės, kurios nepaskubėjo įsteigti šios institucijos, tokios problemos neturi.

Buvo rajonų, kuriuose kilo klausimas, kodėl negalima susieti seniūnaitijas su bendruomenėmis, kitaip tariant, pervadinti pastarąsias į seniūnaitijas. Tačiau seniūnaitijos, anot jų šalininkų, labai reikalingos ten, kur bendruomenių veikla nėra aktyvi.

Bendruomenės centrai rašo projektus, gauna lėšų, turi patalpas, kompiuterius. Seniūnaičiai ne tik kad patys algos negauna, jie neturi nei anksčiau išvardintų dalykų. Klausimas, ar įmanoma tokiomis sąlygomis dirbti? “Mes atvažiuosime į vadinamąją seniūnaitiją, paklausime, kas norėtų būti seniūnaičiu. Žmonės teirausis: “O ką mums reikės daryt?” Atsakysime: “Padėti seniūnui: šiukšles tvarkyti, rūpintis gyvenviete. Tik, žinokit, reikės dirbti nemokamai.” Pasakykit, kiek tokių atsiras, kurie norės eiti šias pareigas?”,- klausia J. Bertašius, skeptiškai vertinantis seniūnaitijų idėją.

Kyla klausimas, kam primygtinai peršama ši institucija, kai jai priešinasi visi rajonai? Ar pro šią adatos skylutę nesiekiama prakišti viso kupranugario? Juk žinome, kad net ubagas tuščia terba ilgai nevaikščios. Juk reikės mokėti už elementarias darbo išlaidas, pvz., benziną. Būtų keista Vyriausybės prievarta žmonėms ne tik dirbti už dyką, bet ir mokėti už darbo išlaidas iš savo šeimos biudžeto. Atrodo, tolesnis neišvengiamas žingsnis būtų papildomos pataisos, seniūnaičių išlaikymui skirti tam tikrą dalį lėšų. Taip ir išlenda kupranugaris per adatos skylutę. Mokesčių mokėtųjų niekas neklausia, ar jie sutinka išlaikyti instituciją, kurios jiems nereikėjo.

Liepalotų bendruomenės centro “Tėviškė” pirmininkė Vilma Sutkaitienė teigė, kad kol kas į seniūnaitijų steigimo klausimus nėra įsigilinusi, moteris negalėjo pakomentuoti seniūnaičio ir bendruomenės pirmininko ryšio. Ji ne vienintelė. Kol kas rajono gyventojai su seniūnaitijų klausimu dar nėra išsamiai susipažinę.

Galbūt nėra taip jau blogai, kad mūsų rajono tarybai kažkas vis sutrukdo patvirtinti seniūnaitijų teritorijas? Seimo narys Mindaugas Bastys yra pusėje tų, kurie mano, kad seniūnaitijos yra nereikalingos, kadangi jos dubliuos kitų įstaigų veiklą. Teigiama, jog Seimo narys Mantas Varaška yra užregistravęs įstatymo, liečiančio seniūnaitijų steigimą, pataisą, kuria numatoma seniūnaitijų steigimo apskritai atsisakyti. Šakių savivaldybės tarybos nariai teigia, jog, jei reikės, rašys rezoliuciją į Seimą, kuriame seniūnaitijų klausimas dar turėtų būti svarstomas.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."