Liepos pabaigoje netikėtas telefono skambutis pakeitė vasaros pabaigos planus. „ Varpo” vidurinės mokyklos mokinė Vilija Balaševičiūtė, šių metų republikinės moksleivių istorijos olimpiados pirmosios vietos laimėtoja, ir šių eilučių autorė buvome pakviestos dalyvauti projekte „ Vytauto Didžiojo kelias į Lucką “, skirtame paminėti 580 metų Lucko suvažiavimui .Šio projekto iniciatorius ir organizatorius - seimo narys Kazimieras Uoka. Dalyvauti projekte mus pakvietė VšĮ „ Gyvenimo akademija “ direktorius Jonas Aleknavičius. Projektą iš dalies finansavo LR URM iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų. Rugpjūčio 23 d. ryte iš Vilniaus išvykome į Baltarusiją. Grupė išties buvo gausi. Tai Vilniaus folklorinis ansamblis „ Vilnelė”, Vilniaus P.Skorinos baltarusių mokyklos vokalinis ansamblis, Vilniaus senjorų teatro aktoriai, bajorų palikuonių atstovai, skautų grupė, ukrainiečių, totorių tautinių mažumų Lietuvoje atstovai, istorikai.

Nuotr. Nesvižiaus Radvilų rūmai.

Pirmas miestas, kurį turėjome pasiekti vykdami per Baltarusiją, - Luckas Ukrainoje. Nuotaika buvo pakili. Tačiau kai pasiekėme Baltarusijos pasienio muitinę, džiugią nuotaiką aptemdė ilgas laukimas. Nors ir buvo duotas Baltarusijos ambasadoriaus Lietuvoje nurodymas ar prašymas praleisti Lietuvos delegaciją be eilės (tiesa, kurios ir taip nebuvo), tačiau muitinės darbuotojams tai neturėjo reikšmės. Pajutome, kad įvažiuojame ne į demokratinę Europos Sąjungos šalį, o tvirtos rankos kontroliuojamą autoritarinę valstybę. Pravažiuojami Baltarusijos miestai mus pasitikdavo jau seniai matytais ir girdėtais šūkiais: „Mano miestas-mano pasididžiavimas”, „ Šlovė darbui”, „ Šlovė darbininkų klasei” ir pan. Pro autobuso langą skaitėme greitai bėgančius gatvių pavadinimus: Pergalės, F. Engelso, Tarybų. Gražiai sutvarkytose aikštėse stovėjo paminklai Leninui. Centrinės gatvės švarios, su neįmantriais gėlynais, namų sienos, tvoros nudažytos. Mums buvo paaiškinta, kad tai tik fasadinė pusė. Baltarusijoje iš valstybės biudžeto kiekvienam miestui (pagal sudarytą eilę) yra skiriamos lėšos namų fasadams ir tvoroms tvarkyti. Nuvažiavę apie 500 km, pasiekėme Baltarusi)os - Ukrainos sieną. Po kelių valandų laukimo pasienio muitinėse įvažiavome į Ukrainą. Lucką pasiekėme jau vėlai vakare. Numatytas Lietuvos delegacijos pasirodymas buvo nukeltas į rytdieną. Rugpjūčio 24 d. mūsų delegacija patraukė į centrinę Lesės Ukrainkos - ukrainiečių nacionalinio atgimimo šauklės-aikštę. Ten vyko pagrindinės nacionalinės šventės - Nepriklausomybės dienos - iškilmės. Lucko miestas pasirodė ne itin švarus, apleistas, tačiau miesto aikštėje buvo jaučiama šventiška dvasia. Luckiečiai rinkosi džiugiai nusiteikę, nešini nacionalinėmis melsvai geltonomis vėliavomis, suaugę ir net maži vaikai pasipuošę nacionaliniais rūbais. Ukrainos istoriją nuo Ribentropo - Molotovo pakto iki šių dienų bylojo aikštės pakraštyje ant virvės iškabinti plakatai, laikraščiai, straipsniai iš jų. Nepriklausomybės dienai paminėti išleistuose leidiniuose, žmonių kalbose jautėsi priešiškas nusiteikimas dabartinei Rusijos valdžiai. Girdėjome kalbant tik ukrainietiškai. Po neilgų miesto gyventojų suorganizuotų iškilmių koncertą pradėjo Lietuvos delegacija. Pirmiausia į gyventojus su sveikinimo kalba kreipėsi seimo narys K. Uoka. Luckiečiai su susidomėjimu klausėsi ansamblio „Vilnelė” koncerto, baltarusių ansamblio dainų, istorinio teatralizuoto vaidinimo apie Lucko suvažiavimą ir siekį vainikuoti Vytautą Didįjį,. Ypač patiko miesto gyventojams, kai į savo pasirodymą folklorinio kolektyvo „ Vilnelė” nariai įtraukdavo ir juos-žiūrovus.

Įdomiausi objektai aplankyti Lucke buvo senamiestis ir Lucko pilis, pastatyta XIV a LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Liubarto .Pilis mena ir Vytautą Didįjį, nes vienas bokštas buvo pastatytas jam valdant, jo vardu ir vadinamas. Pilis restauruota, tačiau vidinis kiemas pasirodė apleistas, stigo tvarkos. Kitą dieną, rugpjūčio 25-ąją, dalyvavome lietuvių ir ukrainiečių istorikų surengtoje konferencijoje LDK istorijos klausimais, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos istorikai: R. Batūra, J. Laurinavičius, T. Baranauskas, Ž. Mačiukas, E. Svetikas. Išgirdome naujų įdomių minčių, požiūrių. Pavakare atsisveikinome su Lucku ir išvykome į Baltarusiją.
Į pirmąjį, projekte numatytą aplankyti miestą, Prūžanus atvykome jau prieš vidurnaktį. Miesto atstovai pasitiko mus su muzika, dainomis ir pyragu.. Apgyvendino naujuose moderniuose kultūros namuose. Triaukštis pastatas atrodė įspūdingai tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Ekskursijos po miestą metu sužinojome, kad Prūžanuose gyvena tik 19000 gyventojų. Kilo klausimas, iš kur tokie rūmai? Nejau ir kituose Baltarusijos miestuose tokie kultūros namai? Deja, tokie rūmai buvo tik Prūžanuose. Vėliau mums paaiškino, kad Baltarusijos Banko vadovas kilęs iš šio miesto. Dalyvavome susitikime su miesto vadovais ir visuomenės atstovais. Išklausėme vieno iš vadovų kalbą, kurią filosofas K. Stoškus apibūdino kaip L. Brežnevo laikų pranešimą. Vadovas kalbėjo apie gausų derlių, plačias statybas, ekonominius ir prekybinius ryčius su Kinija ir kitomis šalimis. Vis tik pripažino, kad padėtis sudėtinga, tačiau krizės pas juos nėra. Įdomūs buvo pokalbiai su istorijos mokytojais apie istorijos dėstymą, LDK istorijos kursą Baltarusijos bendrojo lavinimo mokyklos programoje, apie Lucko suvažiavimą ir jo reikšmę.

Išvykę iš Prūžanų, sustojome prie XVI-XVIII a. Sapiegų rūmų . Tai vienas stambiausių Baltarusijos architektūrinių paminklų. Šiuo metu ten vyksta atstatymo darbai, asmeniškai kontroliuojami prezidento A. Lukašenkos. Statybininkai „darbuojasi” nepaisydami istorinio - architektūrinio palikimo, ruošdami vieną iš Baltarusijos prezidento rezidencijų. Pačių rūmų likę tik griuvėsiai. Vidinio kiemo kontūrai stebino didžiule erdve. Kilo mintis, kiek raitelių galėjo stovėti šiame kieme?

Po poros valandų pasiekėme Nesvyžių. Apsilankėme didikų Radvilų rūmuose, Dievo kūno bažnyčioje. Jos požemiuose yra 71 sarkofagas daugiausia su Radvilų giminės atstovų palaikais. Apžiūrėjome už 20 km stovinčią Miro Radvilų pilį. Nesvyžiaus Radvilų rūmai ir Miro pilis - du UNESCO saugomi objektai iš dešimties Baltarusijoje. Radvilų rūmuose Nesvyžiuje vyksta restauravimo darbai, kuriais asmeniškai rūpinasi vėlgi prezidentas A. Lukašenka.

Kitas miestas, kuriame sustojome-Naugardukas. Čia aplankėme poeto A. Mickevičiaus muziejų, miesto istorijos-kraštotyros muziejų, pilį, kurios beišlikę tik du apgriuvę bokštai. Baltarusijos istorikai Naugarduką laiko pirmąja LDK sostine. Anot jų čia karūnavosi Mindaugas. Jo garbei kitais metais ketinama pastatyti paminklą.

Priešpaskutinis miestas vykstant Vytauto Didžiojo keliais Baltarusijoje buvo Lyda. Čia įsiminė susitikimas su vietos lietuvių bendruomene. Koncertas kultūros namuose. Lydos lietuviui uždainavus „ Lietuviai per amžius buvo”, visa mūsų delegacija atsistojo ir nuoširdžiais plojimais dėkojo už išsaugotą lietuvybę šiame krašte. Paskutinis miestas, aplankytas vykdant projektą „ Vytauto Didžiojo kelias į Lucką”, buvo Gardinas. Siame mieste teko lankytis dar sovietmečiu. Tai, ką pamatėme , maloniai nustebino. Miestas išgražėjęs, sutvarkytas, švarus, tačiau kaip visi Baltarusijos miestai neatsikratęs sovietmečio reliktų.

Gardine mūsų ekskursijos gidu buvo lietuvių bendruomenės atstovas A. Dirginčius. Aplankėme miesto katedrą, pabuvojome prie brandžiaisiais viduramžiais statyto vienuolyno, Gedimino karvedžiui Dovydui Gardiniškiui įamžinti pastatyto akmens, Gardino pilies ir kitose žymiose vietose. Ekskursijos pabaigoje mes pasiteiravome apie Baltarusijos opoziciją. Atsakymas buvo trumpas: anot p. A. Dirginčiaus ji išsikvėpė, jos veikla labai sipna.Su opozicijos nariais Gardine susitiko seimo narys K. Uoka ir aptarė svarbiausias miesto problemas, kurios buvo perduotos Gardino valdžios atstovams. Po koncerto kultūros namuose ir susitikimo su lietuvių bendruomenės atstovais. Rugpjūčio 30d. pavakarėje išvykome iš Gardino ir per Druskininkus grįžome į Vilnių.

Kelionė baigėsi, tačiau projektas „ Vytauto Didžiojo kelias į Lucką” tęsiasi. Tęsiasi užsimezgusiomis pažintimis tarp kolektyvų, jaunimo organizacijų, pavienių žmonių, kelionės metu kilusių minčių ir idėjų įgyvendinimu.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."