|
Gerų darbų sąrašas nesibaigia
Barzdų seniūnijoje gyvenanti Ilona Leleivienė - ne tik seniūnijos žemės ūkio specialistė, bendruomenės centro pirmininkė, bet ir globėja. Jau vieną globotinį užauginusi ir vieną dar auginanti globėja šią vasarą savo namuose priglaudė dvi mergaites, kurių atsisakė prieš tai jas auginę globėjai.
Leleivienė ne vienerius metus rūpinosi Baltrušių kaime gyvenančiu Antanuku, apie kurio sunkią smegenų ligą ir sunkią šeimos materialinę padėtį ne kartą buvo rašoma tiek rajono, tiek visos šalies spaudoje. Bendruomenės centro pirmininke tuomet dirbusi I.Leleivienė padėjo surasti lėšų sudėtingoms Antanuko operacijoms Prancūzijoje. Bendruomenės pirmininkė surado Prancūzijoje susikūrusią lietuvių bendruomenę, kuri padėjo Antanuko motinai svetimoje šalyje.
Neseniai I. Leleivienė vėl atkreipė savivaldybės atstovų dėmesį į tai, kad Antanuko šeima turi didelių materialinių sunkumų. Bendruomenės pirmininkė nepamiršta ir sunkiai materialiai besiverčiančių seniūnijos šeimų, kurioms kartu su kitais bendruomenės nariais padeda.
Globėjo kelias ne rožėmis klotas
Šią vasarą I. Leleivienė ryžosi dar vienam kilniam žingsniui – priėmė į šeimą dvi globotines, kurių po daugelio metų staiga atsisakė buvę ankstesni globėjai. Pradžia naujoje šeimoje mergaitėms ir naujajai globėjai buvo nelengva. I.Leleivienė pasakojo, kad pirma savaitė, kuomet šeimos gretas papildė dar dvi mergaitės, buvo itin sunki. Parsivežus mergaites į namus, visiems buvo itin sunku. Ypač globėjus praradusioms mergaitėms. Mergaitės verkdavo iki vėlyvos nakties, klausdavo, kodėl jos atsidūrė naujuose namuose, kuo jos prasikalto ir pan.
Leleivienė prisimena, kaip mergaitės nuolat verkdavo žiūrėdamas nuotraukas, atsivežtas iš ankstesnės šeimos. O skaudžiausia šioje situacijoje tai, kad ankstesnieji globėjai iki šiol taip ir nepasiteiravo dėl mergaičių. I. Leleivienė prisiminė susitikimą su ankstesniais globėjais prie teismo salės, kur buvę globėjai turėjo galimybę pasikalbėti. Tačiau nė vienas jų taip ir nepaklausė, kaip sekasi buvusioms globotinėms. „Sprendimą globoti vaiką reikia labai gerai apmastyti. Tai nėra žaislas, tai yra vaikas, kuris pergyvena ir viską supranta. Vaiką reikia mylėti. Jei matai, kad tu jo nepamilsi, geriau nesiimti jo globoti“, - kalbėjo I. Leleivienė. Nors pradžia buvo labai sunki, šeima įveikė visus sunkumus, naujos šeimos narės apsiprato naujoje aplinkoje ir globėjus jau vadina tėčiu bei mama.
Laiko pavyzdžiu kitiems
Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis: seniūnijos darbuotoją, bendruomenės pirmininkę ir globėją I. Leleivienę apibūdino kaip gerumo įsikūnijimą. Seniūnas pastebėjo, kad bendruomenės pirmininkė organizuoja renginius, yra paruošusi ne vieną projektą ir ruošia dar vieną didelį projektą, kurio dėka tikimasi gauti lėšų seniūnijos geriamojo vandens kokybei gerinti. R. Naujokaitis pasidžiaugė, kad bendruomenės pirmininkė kartu su moterų klubo narėmis ir bendruomene dalyvauja įvairiose gerumo akcijose. „Manau, I. Leleivienė gali būti pavyzdžiu daugeliui bendruomenių centrų vadovų. Jei būtų daugiau tokių žmonių, kaimo žmonių gyvenimas būtų daug šviesesnis. Neseniai susikūrė Baltrušių bendruomenės centras, linkėčiau ir jiems lygiuotis į Barzdų bendruomenės nuveiktus darbus“, - apie bendruomenės centro vadovės darbą kalbėjo seniūnas.
Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bronė Valaitienė pastebėjo, kad I. Leleivienė yra ir gera psichologė, nes per gana trumpą laiką sugebėjo apgydyti be globėjų likusių mergaičių dvasines žaizdas. Naujosios globotinės per vasarą pasijautė savos, reikalingos ir mylimos. „Turėti darbą, tiek daug visuomeninių pareigų ir būti globėju gali ne kiekvienas žmogus, nes reikia turėti daugiau gerumo nei vidutiniškai“, - apie globėją kalbėjo B. Valaitienė.
I.Leleivienė ne vienintelė globėja rajone. Yra ir daugiau globėjų, kurie, nors už be tėvų likusių vaikų globą ir gauna valstybės garantuojamą paramą, tačiau rūpinasi vaikais tarsi savais, aukoja jų labui savo gyvenimą, dalinasi širdimi. Yra ir tokių globėjų, kurie svetimą, bet savu tapusį vaiką ima ir įsivaikina. Yra ir šeimynų, kurios po savo namų stogu ryžtasi priglausti ir gyvenimo mokyti ne vieną, o keturis, penkis ar dešimt svetimų, be tėvų likusių vaikų.
Visiems jiems - didžiausia mūsų, laikraščio “Draugas” redakcijos, pagarba. Stiprybės Jums!
Pasidalink naujiena su draugais
|
