| Paramos milijonai vis dar kelia aistras |
 |
 |
| Straipsniai - Ūkis ir verslas | ||||||
| Penktadienis, 30 Sausis 2009 10:18 | ||||||
|
Nors strigdami, darbai baigiasi Jau šį penktadienį bendrovė „A.Žilinskas ir ko“ bandys priduoti Šakiuose ir Lukšiuose atliktus vandentiekio ir kanalizacijos nuotėkų tinklų plėtros ir renovacijos darbus. Juos bendrovė atliko už papildomai gautas lėšas pagal Nemuno vidurupio projekto I etapo II dalį. Dar praėjusių metų pabaigoje bendrovei „Kamesta“ po ilgų mėginimų šiaip ne taip pavyko priduoti komisijai I etapo I dalies atliktus darbus Šakiuose, Lukšiuose ir Išdaguose. “Sunkiai ėjosi tiek patys I etapo I dalies darbai, tiek jų pridavimas. Ilgai nepavyko rangovui užbaigti darbų taip, kad mums tiktų: tai vandenvietės keliukas nebuvo įrengtas, tai siurbliai nesumontuoti, automatizuotas valdymas nepriduotas ir pan. Visko būta ir darbų eigoje”,- apie Nemuno vidurupio projekto I etapo darbų eigą bendrovės „Šakių vandenys“ vadovas Vaidas Litinskas. Jo teigimu, visus metus po sutarties pasirašymo UAB “Kamesta” Šakiuose ir Lukšiuose nepradėjo jokių darbų. Sutartis galiojo 18 mėnesių, tad kai darbai prasidėjo, norint išsitekti terminuose, teko dirbti strimgalviais. Toks ir rezultatas. Dar ir dabar kone kas savaitę rangovams “Šakių vandenys” siunčia nusiskundimus, susijusius su atliktais darbais. Šiuo metu jau paleista dalis rangovo renovuotų nuotėkų valymo įrenginių, tačiau pasitaiko atvejų, kad užšąla siurbliai, neteisingai sureaguoja spaudiminių nuotėkų linijų siurblinės. Kai kur siurblių valdymas neteisingai sumontuotas, blogai siurblinių dangčiai atsidarinėja. “Buvo ir vandentiekio gedimų, niekaip nepriprašome sutvirtinti aptvėrimų aplink sumontuotas siurblines ir pan. Ne visuomet rangovai į mūsų nusiskundimus sureaguoja. Tada darbus dirbame mes, o sąskaitą už darbus siunčiame jiems, privalantiems atlikti garantinę priežiūrą”,- paaiškino V.Litinskas. Po renovacijos, anot V.Litinsko, niekaip nesibaigia bėdos Girėnuose - kone kasdien šiame krašte registruojama po porą gedimų Be pavasario, greičiausiai, dar nebus ir naujų trasų paleidimo eksploatacijon akto: pavasarį bus apžiūrėtos „peržiemojusios“ naujai paklotos trasos. Dėl to ir nauji potencialūs abonentai kol kas neviliojami jungtis prie tinklų. Planuojama, kad vien prie nuotėkų tinklų galimybę prisijungti turi apie 1 tūkst. naujų vartotojų. Gelgaudiškio klausimas tebekabo ore Dar besikapanojant iš ne visiškai sklandžiai vykusių Nemuno vidurupio projekto I etapo darbų, jau šiais metais turėtų prasidėti Nemuno vidurupio projekto II etapo darbai. Už maždaug 30 mln. litų planuojama vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra bei statyba Kudirkos Naumiestyje ir Gelgaudiškyje. Be to, dar apie 2,3 km nuotėkų tinklų ketinama pakloti ir Šakiuose. „2,3 km naujų trasų Šakiams būtų labai reikšmingas dalykas. Ypač jei prieš planuojant jas norą pareikš konkretaus kvartalo ar gatvės gyventojai. Ir reikėtų sukrusti kuo skubiau, nes iki gegužės reikia pateikti planuojamų trasų planą. Per šiuos metus dokumentai jau turėtų „suvaikščioti“, o gal net ir darbai prasidės“,- teigė V.Litinskas. Tačiau vis dar ore pakibęs Gelgaudiškio nuotėkų valymo įrenginių klausimas. „Žinodamas skaudų Gelgaudiškio valymo įrenginių klausimą, pradėjau aiškintis. Sužinojau, kad, įsisavinant 30 mln. litų paramą rajonui, ruošiamasi statyti naujus, apie 6 mln. litų vertės, nuotėkų valymo įrenginius. Sutinku – rajonui tai nieko nekainuotų, gavęs tuos pinigus, rajonas juos investuos, kažką lyg ir padarys, išoriškai atrodys viskas gražu. Tačiau Gelgaudiškyje jau yra valymo įrengimai“,- kalbėjo sausio 26-ąją Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Tądien rajono mero Juozo Bertašiaus kabinete akistaton jis suvedė konfrontuojančias puses: rajono valdžią ir privatų verslininką Edmundą Rinkevičių, kuriam ir priklauso Gelgaudiškio A.Rinkevičiaus nuotėkų valymo įrenginiai. Po ilgoko pokalbio J.Šimėnas priėjo išvadą: pagrindinė galimo susitarimo sąlyga - visiems rajono gyventojams kaina privalo būti vienoda. „E.Rinkevičius pasiruošęs pasirašyti ilgalaikę įsipareigojančią sutartį ir taikyti Gelgaudiškio vartotojams tokį pat įkainį, koks bus „Šakių vandenų“ vartotojams. O už likusius nuo naujų valymo įrenginių statybos pinigus būtų žymiai geriau iki 1,5 tūkst. vartotojų išplėsti nuotėkų tinklus. Mano, kaip Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininko, noras,– labiau apsaugoti gamtą ir racionaliai išnaudoti paramos lėšas“,- tos dienos popietę kalbėjo J.Šimėnas. J.Šimėnas pabrėžė: jei rajono valdžiai ir E. Rinkevičiui nepavyks susitarti, Seimo narys užsakys valstybinį auditą visiems bendrovės „Šakių vandenys“ projektams, taip pat rajono savivaldybės ekonominį ir aplinkosauginį auditą išsiaiškinti, ar racionaliai naudojamos lėšos. „Tai nėra gąsdinimas, bet ši konfrontacija kažkada turi baigtis. Kiek mačiau iki šiol, rajono meras jaučiasi stipresnis, teisesnis. Itin sunkiai pavyko suorganizuoti jo ir E.Rinkevičiaus susitikimą“,- tvirtino J.Šimėnas. Sprendimo laukti liko neilgai V.Litinskas apie šią situaciją taip pat turi savo nuomonę. „Mums nesvarbu, ar tie valymo įrenginiai bus valstybės, ar privatūs - Gelgaudiškio vartotojai turi mokėti tokią pat kainą, kaip visi “Šakių vandenų” klientai. Iki šiol buvo kitaip: gelgaudiškiečiai mokėjo apie 70 centų/kub. metrą brangiau už nuotėkų išvalymą nei kiti rajono gyventojai. Ir tai natūralu, nes tai yra privatus verslas. Be to, niekas neskaičiavo nuotėkų šalinimo vamzdynais kaštų“,- motyvavo V.Litinskas. Kad kaina būtų vienoda, jis mato dvi išeitis: galimą privataus verslo kainos skirtumą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskirstytų viso rajono vartotojams, arba įkainis turi būti vienodas nepaisant visko. Tačiau pirmasis variantas būtų neteisingas kitų rajono vartotojų atžvilgiu. „Sutartinis privataus verslo įsipareigojimas laikyti vienodą paslaugos kainą nėra tvirtas garantas. Net ir privataus verslo teikiamą tokios paslaugos įkainį tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji pagal savo veiklos principus niekada neleis jokiai įmonei bankrutuoti. Esant reikalui, lieps įkainį didinti. Be to, būtų patvirtinta tik bazinė paslaugos kaina, kuri galėtų svyruoti priklausomai nuo daugelio dalykų“,- argumentavo V.Litinskas. Pasirašydamas ilgalaikę sutartį, kaip garantą iš savivaldybės privatininkas esą norės gauti įsipareigojimą: įgyvendinus Nemuno vidurupio projekto II etapo darbus, prie valymo įrenginių prijungti konkretų skaičių naujų vartotojų. „Kaip savivaldybė privers tuos planuojamus vartotojus prisijungti? O jei neprisijungs, tokiu atveju bus netesėti įsipareigojimai. Taip vėl atsirastų niša kitokiai paslaugos kainai“,- apie situacijos dviprasmybę kalbėjo V.Litinskas. Jo manymu, geriausia būtų, kad abi pusės už priimtiną kainą sudarytų nuotėkų valymo įrenginių pirkimo – pardavimo sutartį. „Naujų valymo įrenginių nereikėtų bijoti. Manau, jiems pastatyti nereikėtų net tų 5 mln., apie kuriuos kalbėta dar pernai ar užpernai. Darbų kainos gerokai krito. Kitas dalykas, atsisakę naujų valymo įrenginių statybos, jiems numatytų lėšų, bent jau pagal dabar galiojančią tvarką, trasų klojimui panaudoti negalėtume“,- kalbėjo V.Litinskas. Kaip pasibaigs ši visoje Lietuvoje jau pagarsėjusi rajono valdžios ir privataus verslininko konfrontacija, turėtų paaiškėti jau vasarį. Pasak J.Šimėno, planuojamas ministerinio lygio rajono vadovų susitikimas šiuo klausimu Vilniuje. O paraišką dėl 30 mln. litų įsisavinimo Nemuno vidurupio projekto II etapo darbams jau reikia pateikti iki šių metų gegužės vidurio. Pasidalink naujiena su draugais
3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved." |
||||||
| LAST_UPDATED2 |
| Taip pat skaitykite | |
Paieška
Klausimas
Archyvas
Klausimas - atsakymas
Dar skaitykite:
Numerio nuotraukos
Reklama
Skelbimai
Orai Šakiuose
Paskutinės naujienos
Renginiai Šakiuose
Reklama
UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos