| Ištikus bėdai pagalbos ranką tiesia Moterų krizių centras |
|
|
| Penktadienis, 24 Balandis 2009 16:25 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Vienintelis rajone Marijampolės apskrities Moterų krizių centras šiemet skaičiuoja aštuntus darbo veiklos metus. Centrui nuo pat įsikūrimo pradžios vadovauja Daiva Dovydė. Su ja kalbėjomės apie centro pasiekimus, pagalbą moterims, patiriančioms smurtą šeimoje. Nuotr. Moterų namų-krizių centro vadovė Daiva Dovydė. Suteikia pagalbą visos apskrieties moterims 2002 m. rajone įsikūręs Moterų krizių centras tuomet sulaukė labai didelio visuomenės dėmesio. Tai, kad centras jau gyvuoja aštuntus metus liudija, jog jame vykdoma veikla yra reikalinga. Šiandien Šakiuose įsikūrusi organizacija turi pripažinimą respublikiniu mastu. Čia ištiesiama pagalbos ranka moterims, patyrusioms smurtą šeimoje ar susidūrusioms su prekyba žmonėmis. Pagalba suteikiama ne tik mūsų, bet, jeigu prireikia, ir kitų Marijampolės apskrities rajonų moterimis. “Mes neskirstome moterų, ar tai yra iš Klaipėdos, ar iš kito miesto, ar iš Šakių. Mes dirbam ir neatstumiam nė vienos moters. Jeigu jai reikia pagalbos, jeigu jinai mumis pasitiki – mes tikrai su ja dirbam ir suteikiam visapusišką pagalbą”,- kalbėjo D. Dovydė. 8 proc. nukentėjusiųjų šeimoje - vyrai Pasak D. Dovydės, kada dirbama su vieno žmogaus atveju du tris mėnesius išlenda įvairiausių dalykų, bet ir tokiu atveju centro darbuotojai nėra nusiteikę teisti. “Jeigu žmogus atėjo, tai vadinasi jis vienaip ar kitaip susiduria su kažkokiomis problemomis ir mūsų reikalas yra padėti jas išspręsti”,- kalbėjo D. Dovydė. Yra pasitaikę ir tokių atvejų, kad probleminėje situacijoje konsultavus moterį, konsultuoti perimamas vyras. Žvelgiant į statistinius duomenis, net 98 proc. nukentėjusiųjų šeimoje yra moterys ir 8 proc. - vyrai. “Žmonės turi suprasti, kad šeimos nesukursi vienas ir nesugriausi vienas. Visada yra dviejų žmonių atsakomybė už tai ir jie turi tai įsisąmoninti”,- kalbėjo D. Dovydė. Klaidingo šeimos modelio šaknys - vaikystėje Centras dirba visą parą. Moterų krizių centre kiekvienas klientas gauna tiek laiko, kiek jam reikia. Būna tokių atvejų, jog centro darbuotojai važiuoja į pagalbos prašančios moters namus. Bet tokių atvejų yra vengiama. D. Dovydė tikina, kad Lietuvoje smurtą šeimoje kenčiančių moterų situacija yra graudi. Kenčiančias nuo smurto moteris ieškoti pagalbos ir paramos paskatina tik patirti išgyvenimai. Labai daug kas priklauso nuo to, tokią patirtį moteris yra atsinešusi iš savo tėvų šeimos. “Daug reikšmės turi, kokį šeimos modelį matei. Vaikui augant, matant smurtą šeimoje yra didesnė galimybė smurtauti savo sukurtoje šeimoje. Lygiai taip pat ir mergaitė, užaugusi smurtaujančioje šeimoje, tris kartus dažniau pasirenka potencialų vyrą smurtautoją“,- sakė D. Dovydė. Pasak jos, šeimoje turi būti elementariausias dalykas – pagarba. Jos nesant - nepadės niekas. Dirba savanoriai Moterų krizių centro vadovė ir čia dirbantys žmonės nuolat kelia kvalifikaciją. „Dalyvaujame mokymuose, kuriuos rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ruošiami savanoriai. Palaikomas kontaktas su Kauno technikos universiteto edukacinės kompetencijos centru, Lyčių studijos centru“,- kalbėjo vadovė D. Dovydė. Centro veikla remiasi savanorių darbu. Pastarieji centre nuolat keičiasi. Nuo pat įsikūrimo tik viena moteris yra likusi dirbti šiame centre. Mat tai darbas, reikalaujantis atsidavimo ir tikėjimo vykdoma veikla. D. Dovydė neslepia, kad šis darbas atima labai daug jėgų. Neretai darbe patirtus išgyvenimus ir problemas tenka parsinešti ir į namus. D. Dovydė tikisi, kad ateityje galbūt atsiras naujas žmogus, norintis ir gebantis atsidavusiai vadovauti centro veiklai. Pabėgti nuo sunkių darbo metu kartu su kliente išgyventų situacijų padeda ir ministerijos organizuojamos savitarpio paramos grupės. Centro veiklos trukdžiai Moterų krizių centro vadovė įvardino, kad vis tik nesutarimų esama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Brone Valaitiene. “Aš visada sakau, kad Jus gerbiu kaip žmogų, turintį didžiulę gyvenimišką patirtį. Galų gale tai yra žmogus, daug vyresnis už mane ir aš privalau gerbti, nors kai kurie poelgiai labai negražūs”, - kalbėjo D. Dovydė. Moteris tikina, kad nesutarimo priežastys slypi tame, kad viršų ima asmeniškumai ir asmeninės savybės. “Tiesiogiai manęs niekada nėra užkabinę, bet per netiesioginius dalykus... Ypatingai dažnai aš gaunu signalus iš savo savanorių. Aš, pavyzdžiui, savanorių sąrašą dažnai slepiu, neviešinu, nes tikrai yra dalis žmonių, kurie savo darbe susiduria su šituo žmogumi. Jie po to turi problemų. Arba pas mane ateina klientė ir sako: žinokit, aš kreipiausi į tą skyrių ir man buvo pasakyta, griežtai nerekomenduoju kreiptis į Moterų krizių centrą”,- pasakojo D. Dovydė. “Iki šiol prisimenu pokalbį su viena VTAT darbuotoja, kurio metu nuskambėjo nuoskauda, jog padėkos už viso skyriaus darbą adresuojamos vienam asmeniui, o kritika nuo vieno asmens perkeliama ant viso skyriaus pečių”,- savo argumentus dėstė D. Dovydė. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Draugo“ laikraščio korespondentė Vilniuje Rima Astrauskaitė specialiai pasidomėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomonės apie Moterų krizių centro, esančio Šakiuose veiklą Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bronė Valaitienė paklausta, ką mano apie Šakiuose esantį Moterų krizių centrą, atsiliepė taip:
Pasidalink naujiena su draugais
3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved." |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Taip pat skaitykite | |
Paieška
Klausimas
Archyvas
Klausimas - atsakymas
Dar skaitykite:
Numerio nuotraukos
Skelbimai
Orai Šakiuose
Paskutinės naujienos
Renginiai Šakiuose
Reklama
UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos




Giedrė PLEČKAITYTĖ
-Kaip vertinate Moterų krizių centro, esančio Šakiuose, veiklą?
“Tiesą tariant, nelabai žinau apie jų veiklą. O taip neturėtų būti. Su mumis krizių centro vadovė nebendrauja, neužeina, apie savo veiklą neinformuoja. Manau, kad tai daryti ji vis dėlto turėtų, nes kai paima vaiką su mama, apgyvendina, mes turėtumėm būti informuoti, kad jie niekur nedingę, yra saugūs. Juk kitu atveju, mes nežinome, kur jie dingę, kokia situacija ir jų ieškome. Taip apsunkinamas mūsų darbas. Tokių atvejų buvo ne vienas. Mūsų yra bendri tikslai, todėl reikėtų darniai bendradarbiauti.”




















