Sima BURKŠAITYTĖ

Gegužės 29 dieną buvo garbingai paminėtas Joanos Žebrauskaitės iš Karnių kaimo šimto metų jubiliejus. Moteris gimė 1909 metų gegužės 31 dieną. Jubiliatę sveikino garbingi svečiai.

 

Nuotr. 100 metų sulaukusi J. Žebrauskaitė kupina vidinės inteligencijos.

 

Prie vaišėmis nukrauto stalo J. Žebrauskaitė pasakojo apie savo gyvenimą Sibire prieš keliasdešimt metų ir gyvenimą dabar – Karnių kaime su šuniuku Sargiu. Toks ir buvo visas šimtmetis  – susidedantis ir nepaprastų ir paprastų akimirkų.

Susirinkę svečiai žarstė komplimentus jubiliatei.Dovanodamas gėles rajono meras sakė: „Jūs graži ir gėlės gražios!“ „Tai jau ne!“- atsakė jam besijuokdama Joana. Stebėdama ją fotografuojančius žurnalistus šypsojosi ir perspėjo: „Jei jūs į laikraštį dadat, tai man nelabai tokie vaizdai!“ Moteris paaiškino, kad ne visada fotografijoje esi toks, koks tikrovėje. Kartais būna ir iškraipymų, kurie jai visai „ne prie širdies“.

J. Žebrauskaitė, nors ir sulaukusi šimtojo gimtadienio, vis dar kupina sąmojo, puikiai orientuojasi situacijoje, išsaugojusi blaivų požiūrį į gyvenimą, todėl svečiuotis pas ją buvo tikras malonumas. Nors moterį pažinoję svečiai teigė, kad Joana visada buvo linksma, smarkaus būdo ir mėgdavo, anot J. Bertašiaus, „kai ką ir ne taip padaryti“, vis dėlto savo jubiliejaus proga buvo santūri: solidus amžius jau neleidžia perdaug mėgautis valgiais ir gėrimais. „Į mėsą tiesiog pažiūrėti negaliu“,- sakė moteris. Ji visą gyvenimą mėgo daržoves. Anot dukterėčios, jos ilgaamžiškumo priežastis – mityba ir sunkus gyvenimas, nebijojimas darbo. Pati senolė buvo paslaptinga ir to, kas lėmė, jog sulaukė tokio amžiaus, neišdavė! Jos brolis, Zigmas Žebrauskas, sulaukė 103 metų.

Labiausiai J. Žebrauskaitė buvo linkusi kalbėti apie tremtyje praleistus metus. Karniuose buvo trys ūkininkai. Jų šeima pakliuvo į paskutinę trėmimo bangą. Moteris akcentavo, kad papuolė į ganėtinai gerą vietą. Iš ten kviečius net siųsdavę į Lietuvą. „Kai važiavom, tai mužika plyšavo ištisai“,- nustebino senolė. Pasirodo, žmonės vežėsi muzikos instrumentus, o įsikūrę dažnai darydavo vakarones. „Baisiausia muzika per naktis būdavo! Į tą kaimą, kur gyvenau, suvarė daug vyrų lietuvių, jie ten mokėsi kombainais dirbt. Tai gal trisdešimt vyrų ir aštuonios mergos buvo. Visos turėdavo slėptis, kad nenušokytų!”- juokėsi J. Žebrauskaitė.

„Dabar Karniuose gyvenu vienur viena aš. Ir dar Sargis“,- sakė J. Žebrauskaitė. Savo gyvenimu ir likimu ji  nelinkusi skųstis, o kaip sekasi vienai tvarkytis buityje, sulaukus tokio amžiaus, kai jau ir jėgos nebe tos, atsakė: „Kiek čia vienam žmogui reikia! Visaip yra ir visaip tur būt.”

Kupina vidinės inteligencijos ir sąmojo J Žebrauskaitė sužavėjo svečius, kurie jai linkėjo sveikatos ir stiprybės. Iš tiesų J. Žebrauskaitės stiprybės  ir vidinės ramybės galima palinkėti kiekvienam.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."