|
 Sima BURKŠAITYTĖ
Gegužės 22 dieną Bičnamyje vyko Poezijos pavasario skaitymai, kuriuose dalyvavo poetai iš Vilniaus, Kauno, Šakių rajono. Nuotr. Erika Drungytė skaito meilės eilėraščius! Seniai sakoma, jog kas kas, bet poetai savo eilių skaityti dažniausiai nemoka: suskubina, nutylina, arba per daug balsą pakelia... klausytis jų – tas pats kas durų girgždėjimo: nei prasmės, nei malonumo! Ne gana to, yra paplitusi dar viena mintis: gerai savo poeziją perskaito tik prasti poetai! Susumavus poezijos skaitymų Šakiuose rezultatus galima teigti, jog geriau skaitančių buvo daugiau nei blogai. O tai puikus laimėjimas prieš visur įsigalėjusį nuobodulį.
Jei kartais koks klausytojas ar poetas prisnūsdavo – jį pakeldavo Bičnamio kieme užgiedojęs margaplunksnis gaidys su savo komanda (taip šį būrelį įvardino meras Juozas Bertašius). Jei užeidavo lietaus debesys – juos nupūsdavo smarkus tądien siautęs vėjas. Taigi įvairių aplinkybių dėka renginys praėjo sklandžiai.
Jei reikėtų skaičiuoti vinis, kurios laikė visą poezijos skaitymų pasisekimą, būtų galima sakyti, kad jų buvo trys.
Pirmoji – neįtikėtinas sutapimas! Violeta Simonavičienė virpino auditorijos širdies stygas grodama gitara. O jau balso grožis! Kai nuskambėjo paskutinis antros dainos akordas, visą laiką romantiškai lingavusi, uosčiusi jai padovanotą pakalnučių puokštelę poetė Erika Drungytė staiga pakilo ir paskelbė, jog tai ji sukūrusi šios dainos žodžius! Ką bepridursi – visi šoko ploti, o poetė ir dainininkė puolė viena kitai į glėbį džiaugdamosi dėl tokio atsitiktinumo: “Ar tikrai?- šūktelėjo Violeta. – Aš nė nežinojau!”- ir nubėgo apkabinti Erikos D.
Antra vinis – Gintautas Žulys. Tai be galo įdomus ponas, apie jį dar tikrai kada nors parašysime. Šį sykį jis poetus ir klausytojus apstulbino išsitraukęs šiemet mirusio poeto Sigito Gedos pirmąją knygelę, išleistą 1966m., su autografu “mielam studijų draugui”. Knygelę, pagavęs Gintautą prie knygyno, jam įteikė pats Geda, buvęs kambariokas. Žulys perskaitė ir vieną gražų Gedos eilėraštį. Paskui – puikų savos kūrybos eilėraštį, kuris susilaukė karštų Erikos Drungytės komplimentų.
Visi atvykę poetai, išskyrus jau minėtą Eriką Drungytę, savo emocijas slėpė. Gintaras Patackas ištiesęs kojas ir rūkydamas cigaretę abejingai žiūrėjo į mėlynus tolius, jo žmona Tautvyda Marcinkevičiūtė ramiai sėdėjo šalia nudūrusi galvą, kiti taip pat buvo santūrūs. Todėl kiek stipriai poetus paveikė vakaro vinys pasakyti kol kas buvo sunku.
Tačiau situacija pradėjo aiškėti netrukus, išlindus trečiajai viniai – kugeliui su karka. Neoficialiojoje vakaro dalyje poetams prie lūpų virpėjo skubiai jiems nunokusios vynuogių kekės, į sterbles krito apelsinai, skrandyje švelniai čiurleno raudono vyno šaltinis. Žmonės atsipalaidavo, sušneko, šypsotis pradėjo. Gintaras Patackas užmezgė pokalbį su Gintautu Žuliu. Poetų, žurnalistų ir kelių atėjusių pasiklausyti veidai kaip mėnuliai švietė dėkingumu už tokį puikų renginį jį suorganizavusioms bibliotekos darbuotojoms.
P. S. Būtina pabrėžti, kad išanalizavus auditoriją paaiškėjo, jog atėjusių pasiklausyti, kitaip tariant tų, dėl kurių teoriškai (praktika rodo ką kita) ruošiami renginiai, buvo vos keletas. Čia su poetais alų midų gėrė tik viena lietuvių kalbos mokytoja, kuri nepriklauso nei poetų, nei renginio organizatorių kastai (pavardės prašė neskelbti). Jaunimo, išskyrus žurnalistus, irgi nebuvo matyti... Kur dingo tie visi kitoki, einantys ne su pilka mase, priskiriantys save prie bohemos? Iš pradžių galvojau, kad nežinojo žmonės, jog Poezijos pavasaris vyksta... Bet paskui mečiau žvilgsnį į tą riebų gaidį kieme ir iškart viską supratau: tai tas bus čia snapą prikišęs... Išsigando poezijos mėgėjai jį pamatę ir spruko lauk. Nebijokite! Kitais metais ateikite, paragausite skanios gaidienos! Kakariekū!
Pasidalink naujiena su draugais
|
