|
Sima BURKŠAITYTĖ
Stasys Venskaitis iš Valiulių – žinomas mūsų rajono gyventojas. Turbūt daug kas matė jį važinėjant vežimėliu, žino apie jo sunkią ligą... Tačiau ne apie ją rašysime, nes ne tai svarbiausia: Stasys, internete pasirašinėjantis slapyvardžiais Muntas, Patsai, mūsų požiūriu yra nepaprastas tuo, kad moka šmaikščiai ir tiksliai aprašyti gyvenimą, kurį regi prieš akis! Vienintelis dalykas, kuo šioje istorijoje svarbi liga yra tai, kad jei ne ji, gal nebūtų ir šio rašytojo knygos “Pranckynės respublika”. Nuotr. Stasys Venskaitis su anūku.
Kada pradėjote rašyti? Kai susirgau. Aš ko jau ko, bet darbo niekada nebijojau, man dirbti patiko. Kai prisiėjo gulėti lovoj, galvojau išprotėsiu. Viską į tą lovą tempiausi, dirbau joje. Toks migis tik pasidarė! Varžtai, įrankiai mėtosi... Et! Paskui atvežė kompiuterį. Įjungė. Mano pirmas klausimas: o kaip jį išjungt? Tai matot, kiek buvau susipažinęs su tuo daiktu. Vėliau internete pradėjau klaidžiot, susiradau draugų. Kytresnės moteriškės man ir patarė: tu nenusimink, bandyk rašyt! Rašymas man padeda gelbėtis nuo nuobodulio.
Kada tinkamiausias laikas rašymui?
Ryte arba naktį. Pabundi kokį sapną susapnavęs, šoki, greitai jungi kompiuterį, kad nepamirštum ir rašai.
O iki ligos rašymas neviliojo?
Ne! Kur jau, man gramatika visada prastai sekėsi. Mokykloj ir antrus metus esu likęs. Būdavo tai dvejetą gaunu, tai trejetą, tai dvejetą, tai vėl trejetą... Nepatiko man nei literatūra, nei lietuvių kalba, ne, nemėgau šito niekad!
Ką dar rašote?
Rašau komentarus įvairiose internetinėse svetainėse, esu straipsnių į bernardinų tinklalapį parašęs. Tik tie jau sako erotikos ne, vien rimtus rašyt liepia. Bandžiau poeziją rašyt, bet nesiseka man tie eilėraščiai, grubijonas, sako man, toks esi. Drebiu viską tiesiai. O erotika jums patinka? Knygoje “Pranckynės respublika” jos yra!.. Erotikos turiu daug prirašęs. Kai buvau jaunas, moterys mane mėgo. Tereikia prisimyt ir daug, o daug galiu parašyt. Pas mane iš knygos pusę tos erotikos lauk išvarė! Ta redaktorė sako: ne, šito tai aš neleisiu. Paliko, bet ne tiek, kiek buvo!
Ar daug ką pakeitė redaktorė knygoje?
Daug. Klaidas ištaisė, visą stilių pakeitė, patobulino. Visai kitaip buvau parašęs, bet visokius keistesnius žodžius, žargoną, viską išredagavo. Būtų liuks buvę, jei būtų leidę kaip yra. Aš turiu dar tą seną variantą pas save.
Pabaikite sakinį: visas gyvenimas tai...
Laukimas. Buvau mažas – norėjau turėt rimtas kelnes su kišenėm, kad galėčiau cigaretes laikyt. Vėliau – pas mergas laukdavau kada eisiu. Nueinu, o kai grįžtu – jau saulė teka. Ant stalo galvą padėjęs praknapsau ir į darbą. Paskui laukiau kada vežimėlį gausiu, knygą parašysiu. Galiausiai galvoju: ko dabar laukiu? Kad pasveiksiu – nėra ko tikėtis. Supratau, kad jau laukiu mirties.
Kas yra laukimas?
Laukimas yra viltis gal? Tą gyvenimą nejučiom nugyveni belaukdamas. Jei turi mylimą darbą – nugesina laukimą. Bet kai darbo nėra – vėl lauki.
Ar rašydamas nugalite laukimą?
Rašyt man patinka. Daug ką galiu aprašyt. Kiti ant manęs baisiai pyksta save atpažinę. Knygoj yra pusė apie Valiulius, o kita pusė apie visą rajoną! Žmonės pamato save, atpažįsta, tai ir puola. Gerai, kad dar sugebėjau vardus pakeist.
Jeigu ką pamatau – man tuoj makaulėj gimsta vaizdelis!
-------------
Stasys Venskaitis sakėsi, kad daugiau jau nieko nerašys. Bet vis dėlto pavyko išvilioti paslaptį, jog rašytojo kompiuteryje mezgasi nauja knyga. Ši – apie internetinio gyvenimo džiungles. Tikėkimės, kad plunksnos valdovas iš Valiulių šį kartą patikės savo kūrinį jo vertai redaktorei ir skaitytojai galės pasigėrėti autentiškais, pulsuojančiais gyvenimiška energija tekstais. Šiuo metu Stasys bendradarbiauja su mūsų laikraščiu ir siunčia savo kūrinius bei svarstymus apie viską, ką mato aplink.
Pasidalink naujiena su draugais
|