2008 m. didžiausias moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas, apie 11 metų, užfiksuotas Lietuvoje (77,6 metų moterų ir 66,3 metų vyrų), Estijoje (79,5 ir 68,7), Latvijoje (77,8 ir 67). Tuo tarpu mažiausias skirtumas, apie ketverius metus, buvo Nyderlanduose (82,5 ir 78,4), Švedijoje (83,3 ir 79,2) ir Didžiojoje Britanijoje (81,8 ir 77,6 2007 m.). 2007 metais ES vidutinė moterų gyvenimo trukmė siekė 82,2 m., vyrų - 76,1 m., skirtumas 6,1 m. Tokius duomenis pateikia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" savo pranešime, publikuotame Tarptautinės moters dienos proga.

2008 m. moterų gyvenimo trukmė svyravo nuo 77 metų Bulgarijoje ir 84,9 m. Prancūzijoje (2007) ir buvo didesnė nei vyrų visose ES narėse-valstybėse.

2030 m. prognozuojama, kad moterų gyvenimo trukmė išaugs iki 85,3 m., vyrų - iki 80 metų, skirtumas sieks 5,3 metų. Moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas, manoma, sumažės nuo maždaug trejų metų Kipre iki devynerių metų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. 2030 m. kas ketvirta moteris bus 65-erių ir vyresnė.

 
Dėl augančios gyvenimo trukmės išaugs 65-erių ir vyresnių moterų dalis: 2008 m. penktadalis (19 proc.) moterų ES buvo 65-erių ir vyresnės, tuo tarpu 2030 metais ši dalis, prognozuojama, padidės iki ketvirčio (26 proc.).

Pirmą kartą ES moterų nedarbas - mažesnis nei vyrų. Pastarąjį dešimtmetį moterų nedarbo rodiklis ES buvo didesnis nei vyrų. Nuo 2009 m. gegužės moterų nedarbas Europos Sąjungoje pirmą kartą buvo žemesnis nei vyrų. Tai atspindi dabartinės ekonominės krizės poveikį darbo rinkai, nes didžiausias nuosmukis jaučiamas statybos ir gamybos sektoriuose, kur daugiausia dirba vyrai.

2010 m. sausį moterų nedarbo rodiklis ES siekė 9,3 proc., vyrų - 9,7 proc. Penkiolikoje ES šalių vyrų nedarbas buvo didesnis nei moterų. Didžiausi moterų ir vyrų nedarbo skirtumai 2010 m. sausį užfiksuoti Estijoje (11,2 proc. moterų, 19,7 proc. vyrų 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį), Lietuvoje (10,6 ir 18,6 proc. 2009 m. trečią ketvirtį), Latvijoje (19,2 ir 26,6 proc.) ir Airijoje (9,9 ir 17 proc.). Didžiausi nedarbo skirtumai vyrų naudai buvo užfiksuoti Graikijoje (13,5 proc. moterų ir 7,1 proc. vyrų 2009 m. trečią ketvirtį) ir Italijoje (9,8 ir 7,7 proc.).

2009 m. trečią ketvirtį moterų užimtumo rodiklis siekė 58,7 proc., vyrų - 71 proc., palyginti su atitinkamai 59,4 ir 73,3 proc. 2008 m. trečią ketvirtį. 2009 m. trečią ketvirtį moterų užimtumo rodiklis buvo mažesnis nei vyrų visose ES narėse, išskyrus Lietuvą (61,2 proc. moterų ir 59,6 proc. vyrų).

Estijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir Lietuvoje moterys daugiau naudojasi internetine bankininkyste nei vyrai. 2009 m. daugiau nei pusė moterų (55 proc.) nuo 16 iki 74-erių metų amžiaus ES paskutinius tris mėnesius naudojosi internetu elektroniniams laiškams siųsti ar gauti, palyginti su 60 proc. vyrų. Daugiausia šia paslauga besinaudojančių moterų yra Švedijoje (83 proc.), Nyderlanduose (82 proc.) ir Danijoje (80 proc.). Lietuvoje nurodytu laikotarpiu šia paslauga naudojosi 47 proc. moterų ir 46 proc. vyrų.

Internetu laikraščius ar žurnalus daugiau ES skaito vyrai (35 proc.) nei moterys (27 proc.). Didžiausias intenetu skaitančių laikraščių moterų skaičius užfiksuotas Estijoje ir Suomijoje (po 63 proc.) ir Danijoje (59 proc.).

Vidutiniškai mažiau nei trečdalis moterų (30 proc.) ir 35 proc. vyrų ES nurodytu laikotarpiu naudojosi internetine bankininkyste. Didžiausias šia paslauga besinaudojančių moterų skaičius užfiksuotas Suomijoje (72 proc.), Nyderlanduose ir Švedijoje (po 69 proc.). Lietuvoje - 33 proc. moterų, 32 proc. - vyrų.

2009 m. per tris paskutiniuosius mėnesius internetu darbo ieškojo 15 proc. tiek moterų, tiek vyrų. Danijoje šia paslauga besinaudojančių moterų skaičius užfiksuotas didžiausias (29 proc.). Nuo Danijos kiek atsilieka Suomija (26 proc.), Latvija, Švedija ir Didžioji Britanija (po 23 proc. ). Lietuvoje šioje kategorijoje 14 proc. tenka moterims, 17 proc. - vyrams.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."