Daugelyje valstybių šeima yra deklaruojama kaip jos pagrindas, nes šeimoje auga, bręsta ir ugdosi asmenybės. Nors kiekviena šeima yra ypatinga ir nepakartojama – nėra namų be dūmų. Net ir darniausioje šeimoje kyla nenumatytų nesutarimų ir barnių. Mamai netinka marti, tėtė mano, kad dukra pasirinko ne tą vyrą. Du įsimylėję žmonės aistringai puola vienas kitam į glėbį, o po kurio laiko pamato, kad tarp jų meilės neliko. Tuomet jie išsiskiria, nes be meilės nėra prasmės gyventi kartu.
Iš tiesų, gyventi šeimoje yra taip sudėtinga, kad pasak Anantaros das, mes to mokomės visą gyvenimą. Vedose - seniausiuose pasaulio šventraščiuose mokoma, kad šeima yra didžiulė vertybė, joje žmogus jaučiasi pilnavertis ir gali save realizuoti, todėl reikia mokytis gyventi šeimoje. Vyras gali atsiskleisti kaip vyras, kaip tėtis, o moteris, kaip žmona ir mama. Harmoningi santykiai šeimoje, abipusė meilė, supratimas ir tarpusavio pagalba – tai didelis mokslas, kurio niekas iš esmės nemoko.
Savo paskaitoje Anantara das teigė, kad šeimoje, dar iki vaikelio atsiradimo, vyras ir moteris turi suvokti gyvenimo kartu prasmę ir tikslą. Jei šeimose vyrautų harmonija, vyras ir moteris nesipyktų – tai ir jų vaikai mokėtų teisingai pasirinkti savo antrąją pusę ir teisingai gyventi. Vaikai, užaugę šeimoje be vieno iš tėvų, nemato šeimos modelio, patys to nežinodami, viduje nešiojasi psichinę traumą, nesugeba išspręsti kai kurių bendro gyvenimo situacijų.
Lektorius apgailestavo, kad gyventi šeimoje niekas nemoko: nei darželiai, nei mokyklos, nei universitetai. Dar draugaudami jaunuoliai galvoja, kad jų jausmai bus visada tokie pat, kad išgėrinėjantis ar rūkantis vyras pasikeis gyvendamas šeimoje, tačiau santykiai transformuojasi, vyras nepasikeičia. Moteris ir vyras kalbasi tarpusavyje, atrodo, ta pačia kalba, tačiau dažnai nesusikalba, santykiai atšąla. Tada jie ieško išeities – vertėjo, kuris tą kalbą išverstų, paaiškintų, jog gyvenimas dar nesibaigė – reikia atgaivinti jausmus ir toliau gyventi šeimoje.
Pasak Anantaros das, ne dideli namai ir turtas lemia tarpusavio santykius, kad gyvendami šeimoje būtume laimingi, o ką mes vienas kitam reiškiame, ką duoda moteris vyrui ir ką vyras duoda moteriai. Dabar gi pažiūrėkit, į paskaitas ir pas psichologus praktiškai eina tik moterys, atrodo, kad joms vienoms reikia taisyti santykius šeimoje. Vyras turėtų gerbti savo moterį ir visur ją lydėti. Sutuoktiniai neturėtų palikti vienas kito vienatvėje.
Prieškario Lietuvoje skyrybos buvo retenybė. Jei per 1939 metus išsiskyrė tik 35 šeimos, tai 2007 metais – 11 tūkst. Jei prieš vedybas nepažįstame žmogaus ir jo pomėgių, tai po vedybų atsiranda didelių problemų. Žmonės išsiskiria ir vėl puola kitiems žmonėms į glėbį, galvodami, kad dabar tai jie tikrai bus laimingi. Tačiau, pasak Anantaros das, tai tik iliuzija - mes pritraukiame tokį žmogų, kokie patys esame. Todėl turime išmokti išsivalyti savo fizinį ir dvasinį kūną, pasikeisti pirmiausiai patys, kad sutiktume geresnį žmogų. Dažnai vyrai nuo vienos moters bėga pas kitą, bet iš tikrųjų susiranda lygiai tokią pačią.
Vedos sako, kad vyras nežino, kokia moters prigimtis, o moteris nežino, kokia vyro prigimtis . Moteris moka džiaugtis viskuo, kas ją supa, moka pajusti gyvenimo skonį, tuo metu vyras daugelio dalykų nemato. Moteris gali savo vyrą išugdyti ir padaryti išmintingu, nes tik ji viena savyje gali realizuotis ir vienu metu gali būti ir mama, ir žmona, ir moteris. Vyro veiklos laukas – už šeimos ribų, darbe, palikit jį visai dienai namuose - jis „uždus“. Moteris gi, jei viskas gerai, – visa namuose. Vyrui pasidžiaugti su vaiku užtenka keleto dešimčių minučių, o moteris per visą dieną čiūčiuoja, bučiuoja, glostinėja ir jai vaikas lyg narkotikas. Tai rodo vyro ir moters skirtingumą. Anantara das teigė, kad mergaitę, kol užauga turi globoti tėtis, o po vedybų - vyras. Berniukas nuo mažens turi padėti mamai, o po vedybų - žmonai.
Kai vyras ir moteris lieka vieni – jie tampa savimi. Skaudžiausia, kai vienas kito negirdi ir dėl to pykstasi, o kai pykstasi - skriaudžia savo vaikus. Negalėdami pykčio išlieti vienas ant kito, pradeda mušti vaikus, kurie dažnai net nesupranta, už ką juos muša. Taip jie užauga su neapykanta tėvams ir turi problemų sukūrę savo šeimas. Todėl labai svarbu, kad vyras žinotų savo pareigas, o moteris – savo.
Pasak Anantaros das, moteris yra geriausia vyro antroji pusė. Pasiekęs kažko gyvenime vyras dažnai pamiršta, kad to pasiekė savo moters dėka ir už tai jai turi būti dėkingas. Vedose rašoma, kad tik dorybinga žmona, besilaikanti visų šeimos principų, gali padėti savo vyrui pasiekti šlovę, sėkmę, padėtį visuomenėje, išsiugdyti kantrybę. Moters subtilusis laukas šešis kartus galingesnis nei vyro. Savo vidine nuojauta, intuicija ji numato gyvenimo įvykius ir padeda savo vyrui visose situacijose. Viską lemia harmonija šeimoje, pagarba vienas kitam, nepriekaištavimas, nesiplūdimas nei žodžiais, nei mintimis.
(Tęsinys kitame penktadienio laikraščio numeryje.)
Asta GVILDIENĖ
Rimas iš Gelgaudiškio:
