(Tęsinys. Pradžia čia.)
Tęsiame straipsnį apie tai, ko moterys ir vyrai nežino vieni apie kitus, remdamiesi Ajurvedos specialisto Anantaros das paskaitos „Harmoningi santykiai šeimoje“ mintimis, kurios atsako į pagrindinį šiandien iškylantį klausimą: ką moteriai reikia žinoti apie save ir savo vyrą, kad santykiai šeimoje būtų harmoningi, o sutuoktiniai laimingi? Kokias charakterio savybes turi išsiugdyti moteris, koks turi būti vyras, kad jie galėtų pasakyti: „Aš ir mano šeima esame laimingi.“
Vyras ir moteris savo esybe yra priešingos viena kitai būtybės, turinčios tik vieną bendrą sritį – emocijas ir širdį. Neatsitiktinai jų santykių simboliu vaizduojamos širdys. Tai reiškia, kad jie turi kalbėtis taip, jog sakomi žodžiai paliestų priešingos lyties būtybės širdį. Reikia daryti viską, kad iš jūsų į mylimą žmogų eitų tik malonūs ir šilti žodžiai. Bendraujant šioms skirtingoms būtybėms ypač svarbus balso tonas ir intonacija – truputėlį kilstelsime balsą ir prasidės santykių griūtis.
Viena iš svarbiausių harmoningo gyvenimo sąlygų - nepriklausomai nuo to kur randasi vyras ir žmona - jie turi vienas su kitu elgtis pagarbiai. Niekas taip neardo subtiliųjų ryšių, kaip kalbėjimas apie vienas kitą nepagarbiai, nuolatinis apkalbėjimas ir tulžies išliejimas tiek už akių, tiek tiesiogiai. Nors dažnai prie aplinkinių žmonių sutuoktiniai atrodo ideali pora, kai grįžta į namus, vienas ant kito išlieja pyktį. Pirmiausiai, sugrįžus namo, pasak Anantaros das, ne tik rankas su muilu reikia nusiplauti, kad nuplautume nešvarumus, tiek vyras, tiek moteris turėtų nusiprausti po dušu, kad nuplautų susikaupusį per visą dieną neigiamą energetinį krūvį, blogą nuotaiką.
Nieko nepakeisime, kad vyro psichika tokia, jog sugrįžęs namo, jis pusvalandį dar nesupranta, kur sugrįžo, dar gyvena darbine nuotaika arba praėjusios dienos įspūdžiais. Anantara das tvirtina, kad kol nenuprausiame nuo kūno energetinio krūvio, jaučiamės suirzę ir pikti, o neigiamas emocijas, tikrąja ta žodžio prasme, suvalgome su maistu. Moteris turi nepamiršti, kad jos pareiga - maistą ruošti taip, kad ne jai, o jos vyrui ir vaikams būtų skanu. Ji turi nepamiršti, kad maistą ruošia ne tik sau, bet ir artimiems žmonėms – turime išmokti duoti, nelaukdami atlygio. Tik su meile paruoštas maistas bus skanus ir sotus. Jei moteris, gamindama valgį, koneveikia savo vyrą ar pyksta ant savo vaikų, nieko nuostabaus, kad pavalgę jie gali pasijusti blogai. Į valgį sudėtos neigiamos emocijos gali sukelti ne tik dvasinius, bet ir fizinius negalavimus. Todėl moteris niekada neturėtų pamiršti, kad meilė – tai besąlyginis rūpinimasis kitu žmogumi. Tai sugebėjimas pamatyti savo sutuoktinyje ne tik kūną, bet ir sielą.
Anantara das pabrėžė, kad dorybinga žmona gali atskleisti savo vyre protingumą ir intelektą. Nenuostabu, kad šiame amžiuje moterys protingesnės už vyrus, nes jos turi gyvenimo tikslą, rūpinasi savo šeima ir vaikais, suvokia gyvenimo prasmę. Vyrai vis labiau moteriškėja, o moterys - vyriškėja. Retas vyras yra toks protingas, kad lankytųsi seminaruose, domėtųsi dvasiniais dalykais, lydėtų moterį apsipirkti ar padėtų jai buityje. Jauni vyrai šiandien nesubrendę šeimai, nepasiruošę bendram gyvenimui – jie nekalba apie savo gyvenimo tikslą, nes daugelis jo ir neturi. Moterys subręsta daug anksčiau, todėl ne veltui sakoma, kad ji laiko visus keturis namų kampus ir dar vyro galvą reikiama kryptimi sukioja. Teneįsižeidžia vyrai, tačiau, jei sulaukę keturiasdešimties metų vis dar gyvena su tėvais ir neturi savo kampo – jie dar nesubrendę šeimai ir, vargu, ar kada subręs.
Dorybinga žmona padeda vyrui surasti gyvenimo tikslą. Vedose rašoma, kad vyras turi vesti moterį, kuri šalia jo turi jaustis saugi. Pasak Anantaros das, kur vyras veda, ten moteris eina, todėl labai svarbu moteriai žinoti, koks jo gyvenimo tikslas, ar ji jį palaiko. Būsimi sutuoktiniai turi išsiaiškinti, ką jie darys, ko sieks: pirmiau susilauks vaikų ar darys karjerą, įsigys mašiną ar namą ir t.t. Todėl dar prieš santuoką moteris turi paklausti savo vyro, koks jo gyvenimo tikslas, o tik tuomet eiti, kur jis veda.
Vyras turėtų žinoti daugybę dalykų, kurie sukurtų moteriai šeimoje saugumo ir laimės atmosferą - jei moteris bus santuokoje nelaiminga, nelaimingas bus ir jis, ir vaikai. Visa giminės laimė priklauso nuo pirmosios moters, pradėjusios tą liniją. Tik abu sutuoktiniai, vykdydami savo pareigas, gali sukurti harmoningus santykius savo šeimoje. Atrodo, viskas taip paprasta: vyras atlieka savo pareigas, o moteris - savo, ir visi - laimingi. Tačiau gyvenimo pavyzdžiai rodo ką kita: tiek vyrui, tiek moteriai šiandien reikia daug ko pasimokyti ir suprasti, kad išaugotų darnią ir mylinčią šeimą.
Ne veltui moteris yra kurianti, o vyras – griaunanti energija. Juk ta pati ugnis gali ir sušildyti, ir sudeginti. Tai dvi stichijos, kurios kasdien tarpusavyje kibirkščiuoja. Todėl labai svarbu išmokti vienas kitam besąlygiškai atiduoti visą šilumą, meilę, laiką, dėmesį, švelnumą. Indijoje sakoma, kad vienintelis teisingas šeimos santykių modelis: vyras su žmona turi elgtis kaip tarnas su karaliene, o žmona su vyru – kaip tarnaitė su karaliumi. Ir taip visą gyvenimą.
Asta Gvildienė
Arūnė iš Griškabūdžio:
