Kartais net nesusimąstoma, kiek įtakos mūsų sveikatai turi patalpų mikroklimatas. Ypač svarbu apie tai kalbėti šaltuoju metų laiku ir beprasidedant gripo epidemijai. Uždarose patalpose daugelis praleidžiame didžiąją dienos dalį. Todėl būdami namuose, darbe, turime jaustis komfortiškai: neturi būti nei per šilta, nei per šalta. Patalpų mikroklimatą lemia oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas.

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustato pakankamos šiluminės aplinkos parametrus šaltuoju metų laikotarpiu. Pakankama šiluminė aplinka – pastato patalpos mikroklimato parametrų derinys, kuris nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų. Pakankama oro temperatūra šildymo sezono metu turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių šilumos ir ne aukštesnė kaip 26 laipsniai šilumos. Rekomenduojamos temperatūrų vertės šildymo sezonu: svetainėse, laisvalaikio kambariuose, miegamuosiuose, virtuvėse, valgomuosiuose turėtų būti 18-22 laipsnių šilumos, vonios kambariuose – 20-23 laipsniai, koridoriuose, drabužinėse  - 18-20 laipsnių, sandėliukuose – 16-18 laipsnių. Santykinė oro drėgmė turėtų būti 30-75 procentai, oro judėjimo greitis – 0,05-01 m/s.  Mikroklimato rodikliai per parą turėtų žymiai nesvyruoti, nes svyravimai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
 

Grynas oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Specialistai rekomenduoja, kad patalpose būtų ne per aukšta temperatūra: tuomet ne tik mažėja darbingumas, bet ir blogėja savijauta, pradeda skaudėti galvą. Negana matyti, ką rodo oro temperatūros termometras, pritvirtintas suaugusiojo akių aukštyje. Rekomenduojama išmatuoti oro temperatūrą ties grindimis ir 1,5 metrų aukštyje. Grindų lygyje temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 16 laipsnių. Skirtumas tarp grindų temperatūros ir 1,5 metro aukštyje neturėtų būti didesnis nei 2-3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, ima šalti kojos, jaučiamas diskomfortas. Ypač tai svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai būna drėgna. Dėl to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o patalpų ore skraidančios pelėsių sporos gali tapti alerginių ligų priežastimi.


Patalpų vėdinimas

Dažnas patalpų vėdinimas – viena iš priemonių saugantis peršalimo ligų. Taip pašaliname ne tik nemalonius kvapus, dulkes, bet ir mikrobus bei virusus. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, įvairios kenksmingos medžiagos. Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei, nevėdinamose patalpose paprastai nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis, o tai yra puiki terpė plisti infekcinėms kvėpavimo takų ligoms. Todėl nereikėtų žiemai aklinai užklijuoti langų ar užsandarinti ventiliacijos angų. Namuose, kur sudėti plastikiniai langai, reikėtų nuolat palikti mikrocirkuliaciją (arba šiek tiek praverti orlaidę).

Patalpas vėdinti rekomenduojama trumpai, bet intensyviai. Geriausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį.

Jei nenusivelkame paltų – gali būti vėsiau

Norime priminti, kad ši higienos norma nustato pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto parametrus bei jų vertes ne tik gyvenamųjų, bet ir viešojo naudojimo pastatų patalpose. Rekomenduojamos įvairių patalpų temperatūrų vertės šildymo sezonu: kino, koncertų salėse, teatruose temperatūra turi būti 20-22 laipsniai šilumos (kai žmonės nenusivelka paltų – gali būti ir 14 laipsnių, pvz., bažnyčiose). Plaukymo baseinuose oro temperatūra turi būti ne mažiau 26-28 laipsniai, sporto salėse – 16-19 laipsnių, keleivių stotyse – 17-19 laipsnių.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."