Šiuolaikinės medicinos jau neįmanoma įsivaizduoti be tokių tyrimų kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai. Kasmet Lietuvoje atliekama vis daugiau šių brangių medicinos tyrimų bei procedūrų, kasmet daugėja tokias paslaugas teikiančių įstaigų (tiesa, brangios aparatūros pirkimą sunkmetis gal kiek pristabdė), daugėja ir jų reklamos, tad auga šių paslaugų poreikis. Dabar jau planuojama Lietuvoje įsigyti tyrimų technikos savotišką stebuklą – pozitronų emisijos tomografą.

 

Kaip teigia Kauno teritorinė ligonių kasa, paanalizavus šių paslaugų teikimo duomenis padaugėja ir nerimo, ypač dėl kompiuterinės tomografijos tyrimų, nes šio tyrimo metu pacientas gauna nemažą apšvitos dozę. Dabar Lietuvos gydymo įstaigose yra apie 50 kompiuterinės tomografijos aparatų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai kompiuterinės tomografijos tyrimai atlikti 167 626 kartus. Tai yra 5260 kartų daugiau nei 2008-aisiais, o palyginti su 2005-ųjų duomenis, pernai šių paslaugų suteikta net 54 620 daugiau.

 
„Nustatyta, kad 55 proc. visos apšvitos amerikiečiai gauna medicinos procedūrų, tyrimų metu. Lietuvoje per pastaruosius trejus ketverius metus ši problema irgi tapo aktuali. Neapdairiai elgiantis per didelės jonizuojančios spinduliuotės pasekmės gali būti liūdnos: susergama vėžiu ar paskatinami tam tikri genetiniai pokyčiai,“ – teigė Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, kartu primindamas, kad vengti tokių tyrimų, kai jie būtini, nereikėtų. Bet tai turi nuspręsti paciento būklę įvertinęs gydytojas. Anot A. Mastausko, blogai, kai pacientai primygtinai reikalauja, kad gydytojas skirtų tyrimą kompiuteriniu tomografu, nors ligą galima aptikti rentgeno aparatu, kurio apšvitos dozė dešimtį ar daugiau kartų mažesnė. O kad į šiuos sudėtingus ir gana brangius tyrimus žiūrima kaip į panacėją, ne kartą įsitikino ir Valstybinės ligonių kasos specialistai, kuriems žmonės piktindamiesi skundžiasi, kad gydytojas neskyrė, pasak jų, jiems būtino kompiuterinės tomografijos tyrimo.

Kauno teritorinė ligonių kasa informuoja, kad nuo 2005-ųjų daugiau nei 5 kartus ūgtelėjo ir magnetinio rezonanso tyrimų skaičius – pernai jų atlikta beveik 51 tūkstantis. Nors šis brangus tyrimas nedaro kenksmingo rentgeno ar kitokios jonizuojamosios spinduliuotės poveikio, jis prieinamas tik didžiosiose šalies ligoninėse ir atliekamas tik esant apibrėžtoms indikacijoms. Dėl stipraus magnetinio lauko magnetiniu rezonansu negalima tirti pacientų, kurių organizme yra metalo (širdies stimuliatoriai, širdies defibriliatoriai, insulino ar kitų vaistų pompos, sąnarių protezai, dantų kabės ir kt.), be to, tyrimas netinka uždarų ertmių bijantiems žmonėms.

Specialistai pabrėžia, kad skiriant kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimus privalu laikytis 2008 metų vasarą patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti tvarkos. Net rentgeno tyrimas atliekamas tik tuo atveju, kai šeimos gydytojas kitaip negali patikslinti ar pagrįsti diagnozės. O siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, išduoda tik antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai. Tai pat yra sudarytas ligų bei indikacijų sąrašas, kokiais atvejais taikomi iš PSDF biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai.

Be to, kaip teigia Kauno teritorinė ligonių kasa, šie tyrimai (išskyrus būtinosios medicininės pagalbos atvejus) yra planiniai, ir jei asmuo norės atlikti tyrimą be eilės, už paslaugas turės susimokėti. Skubiai kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas atliekami tik tada, kai ligoniams išties reikia skubios pagalbos. Privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, už teikiamas paslaugas pacientams gali tekti primokėti. Tad prieš tai dar pravartu išsiaiškinti, kokia paslaugos išlaidų dalis yra kompensuojama iš PSDF biudžeto ir kokią priemoką tektų sumokėti.

Minėtus tyrimus skiriantis gydytojas visada turi įvertinti jų naudą ir galimą žalą, taip pat informuoti pacientą. Abejonių dėl tyrimo būtinybės neturėtų kilti tik tada, kai tai yra vienintelis būdas gydytojams pamatyti, kas dedasi žmogaus organizme, kai tyrimas padeda laiku nustatyti ligą, ją išgydyti ir išgelbėti gyvybę.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."