Marijampolės visuomenės sveikatos centras informuoja, kad visos nėščiosios ir šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, turi pranešti gydytojui, ar vartoja maistui šulinio vandenį. Visuomenės sveikatos centrai iš jų priima vartojamo šulinių vandens mėginius ir nemokamai juos ištiria. Tyrimų rezultatai pranešami gydytojams ir vandens vartotojams.

Nuotr. Marijampolės apskrityje daugiau nei pusė šulinių užteršti kenksmingomis medžiagomis. Ne išimtis ir mūsų rajonas.

Ypatingas dėmesys nėščiosioms ir kūdikiams

2009-ųjų metų Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, Marijampolės apskrityje daugiau nei pusė šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki pusės metų amžiaus, užteršti nitratais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.

 
Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai 2009 metais ištyrė 154 šulinių vandenį ir pateikė išvadas: 89 šuliniuose aptikta pernelyg didelė mikrobinė tarša (žarninės lazdelės bei žarniniai enterokokai), 80 šulinių fiksuota ir cheminė tarša: padidėjęs nitratų, nitritų bei amoniako kiekis.

Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės ryšiams su visuomene Daivos Klimavičienės, kaimo vietovėse užterštas vanduo šuliniuose pasitaiko dažniau. Pagrindinė ir didžiausia problema – didesnis nei nustatytos normos nitratų kiekis. Iš 78 ištirtų Marijampolės, Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybių šulinių net 25 šuliniuose nitratų kiekis viršijo leistinas normas, trijuose buvo daugiau nei leidžiama nitritų, 8 šuliniuose padidėjęs amoniako kiekis. Iš viso užteršti 36 tirti šuliniai (46 proc.).

Dar didesnis tirtų šulinių užterštumo procentas Vilkaviškio rajono savivaldybėje – iš 57 šulinių 23 didesnis nei leidžiama nitratų kiekis, 2 – nitritų ir 7 – amoniako kiekis. Užteršti šuliniai minėtoje savivaldybėje sudaro net 56 proc. (tik iš ištirtųjų).

Šakių rajono savivaldybėje tirtas 25 šulinių vanduo. Dešimtyje rastas didesnis nitratų kiekis, viename – per daug nitritų ir dar viename – per didelis amoniako kiekis. Užteršti šuliniai sudaro 48 proc. iš ištirtųjų.

Jei šulinių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų, jo negalima vartoti. Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas. Jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Kūdikius pykina, jie vemia, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai. Tuomet būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą, nes gali ištikti mirtis. Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį nitratai neišgaruoja, priešingai - jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažna šulinių užterštumo priežastis - netinkama vieta ir sanitarinių atstumų nesilaikymas. Šulinys turėtų būti kuo aukštesnėje vietoje, nuo kurios lengvai nutekėtų polaidžio ir lietaus vanduo bei nepatektų vanduo iš tręšiamų laukų ir daržų bei tvartų. Šiltnamiai turėtų būti ne arčiau kaip 10 metrų, o tvartai, kompostavimo aikštelės – ne arčiau kaip 20 metrų nuo šulinio.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras rekomenduoja gyventojams pavasarį išsitirti savo šulinių vandenį, jei jis vartojamas maistui. Tyrimus atlieka įstaigos ar įmonės, turinčios licencijas minėtai veiklai (vandenį gyventojams centralizuotai teikiančios įmonės, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (ji vandens mėginius surenka iš Visuomenės sveikatos centrų ir jų skyrių).

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."