Pastaruoju metu ypač dažnai kalbama apie Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Vyriausybė sudarė darbo grupę, parengsiančią pasiūlymus, kaip spręsti Darbo biržoje nesiregistravusių bedarbių, emigrantų, trumpai paėmusių verslo liudijimus ir kitų žmonių problemas, sumokėti PSD įmokas.

Nuotr. Kauno teritorinė ligonių kasa akcentuoja, kad tik PSD suteikia žmogui saugumą  ir  galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis tuo metu, kai jų labiausiai reikia.

Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos atstovų, pastaruoju metu padaugėjo klausiančiųjų, kaip finansuojama mūsų sveikatos apsaugos sistema, kodėl būtina mokėti PSD įmokas? Tokius klausimus žmonės dažniau pateikia pastaruoju metu, kai imta kalbėti ir pradėti išieškoti pernai nemokėtų PSD įmokų.

Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Veronika Pečkienė akcentavo, kad mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas yra PSD, iš jo įmokų PSD fonde kaupiamos lėšos, kurias administruoja ligonių kasos. PSD – tai valstybinis draudimas. Taip pat ar panašiai veikia daugelio pasaulio šalių sveikatos draudimo sistemos.

 
V. Pečkienė aiškino, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas toks jo modelis, kuris remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Tai yra, kai sveikasis moka ir už sergantįjį, jaunas – už seną ir t. t. Jei būtų kitaip, tai ne tik brangios, bet ir įprastos gydymo paslaugos daugeliui visuomenės narių būtų neprieinamos dėl jų kaštų. Šie principai suteikia apdraustiems asmenims teisę ir galimybę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – pirminės ambulatorinės, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos, slaugos, palaikomojo gydymo, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo ir kitas. Tam skiriama beveik trys ketvirtadaliai PSDF biudžeto lėšų.

Apdraustiesiems šio fondo lėšomis taip pat padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos. PSDF biudžetas finansuoja  žmonėms svarbias prevencines sveikatos programas: moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas, onkologinių ligų prevenciją. Šios prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligas ir padidina susirgusiųjų išgijimo tikimybę.

Pasak V. Pečkienės, jei PSD apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSD biudžeto lėšų.

Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė aiškino, kad visomis tomis paslaugomis (už jas atskirai nemokėdami) turi teisę naudotis tik apdraustieji PSD. V. Pečkienė akcentuoja, kad šis draudimas suteikia žmogui saugumą – galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis tuo metu, kai jų labiausiai reikia. Apdraustaisiais tampama tik kas mėnesį mokant PSD įmokas. Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (tarp jų – ir PSD) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Tokių dabar šalyje yra daugiau kaip 2 milijonai.

Jei žmogus neapsidraudęs PSD, už medicinos paslaugas, turi mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą). Beje, gydymo išlaidos paprastai yra gerokai didesnės nei PSD įmokos. Pavyzdžiui, dabar apendikso šalinimo operacija kainuoja apie 2300 litų, širdies operacijos kaina – nuo 11,5 tūkst. Lt, sudėtingesnės operacijos – per 14 tūkst. Lt, kataraktos operacija – apie 1200–1500 Lt, o kepenų transplantacijos kaina gali siekti daugiau nei 120 tūkst. litų. Gana dažnos kelio ir klubo sąnarių protezavimo operacijos (su protezo kaina) ir po jų būtinos reabilitacijos paslaugų kaina siekia daugiau nei 10–12 tūkst. Lt ir pan.

A. Pečkienė sako, kad žinant ir suvokiant visa tai, neturėtų kilti abejonių. „Kiekvieno žmogaus sveikata turi būti apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, ir tuo turi rūpintis kiekvienas. Juk niekas negali būti tikras, kad dabar net ir labai sveikam po kiek laiko neprireiks gydytojų pagalbos“, - teigė Kauno teritorinės ligonių kasos vyr. specialistė ryšiams su visuomene. Todėl oficialiai nedirbantys ir nepriklausantys draudžiamųjų valstybės lėšomis kategorijai šalies gyventojai būtinai turėtų draustis PSD savarankiškai. PSD įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."