Sima BURKŠAITYTĖ

Lukšių Vinco Grybo vidurinės mokyklos mokytojas Antanas Burkšaitis buvo vienas iš penkių respublikos mokytojų trečiadienį iš premjero Andriaus Kubiliaus ir Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus rankų priėmęs garbingą „Metų mokytojo“ apdovanojimą.

D. Labučio nuotr.: Pelnęs „Metų mokytojo“ titulą A. Burkšaitis teigė, jog tai yra dėmesio visai pedagogų bendruomenei ženklas. „Be manęs yra daugybė nuostabių mokytojų, džiaugiuosi priimdamas šį apdovanojimą ir už juos“,- kalbėjo ceremonijos metu A. Burkšaitis.

Greta 120 BSI (neatskaičius mokesčių) siekiančio apdovanojimo, mokytojas gavo ir kitų vertingų prizų. Po apdovanojimų vykusio furšeto metu su visais penkiais mokytojais bei juos pasveikinti atvykusiais svečiais bendravo premjeras, ministras ir kiti valdžios atstovai. Ministras gyrė Šakių rajono mokymosi rezultatus teigdamas, kad jų vidurkis visada aukščiau respublikos lygio ir pareiškė norą atvykti pasisvečiuoti į Lukšių Vinco Grybo vidurinę mokyklą.

 
Ką Jums reiškia „Metų mokytojo“ titulas?

Šis vardas įpareigoja. Tai atsakomybė. Retsykiais pamąstau, jog be jo lengviau. Šiaip, būsiu atviras – malonu, bet tai akimirka, kuri kasdienybėje greitai pamirštama. Ateina nauja diena ir viską reikia pradėti iš naujo. Vaikams nepasakysi, kokius vardus tau kažkas suteikė. Reikės paprasčiausiai dirbti.

Gimiau tarybiniame kaime. Kai kurių profesijų pavadinimai man galėjo būti egzotiški. Mokytojo darbas atrodė patrauklus, pažįstamas ir paprastas. Vėliau pasirodė, kad tik pirmas teiginys buvo daugiau ar mažiau teisingas. Pažinti šią profesiją prireikė ne vienerių metų, o kas dėl paprastumo, tai šiandien man ši profesija neatrodo paprasta.

Tikrai nesigailiu pasirinkęs pedagogo kelią. Šis darbas man tiesiog įdomus.

Pradžia labai proziška. Pirmais metais, kai mokykloje buvo pradėta dėstyti informatika (dabar informacinės technologijos),  šiai disciplinai buvo skirta tik viena savaitinė pamoka. Mokykloje dažnai taip susiklosto, kad jaunesniam, kuris turi mažiau pamokų, kokiu tada buvau aš, atitenka tas „menkas grobis“. Bet vėliau daug kartų džiaugiausi šia grynai atsitiktine pradžia. Dabar tikiu, jog tai šiuolaikiškiausia, moderniausia, daugiausiai iššūkių pateikianti disciplina. Suprantu – visi kažką sudieviname, bet tai mane „veža“.

Dėkoju Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui už jo pradėtą kovą su popierizmu, tačiau jis turi mažai pagalbininkų, šiame kare mažokai karių. Ko gero, suprantate, jog tai mano rimčiausia problema. Kažkaip man sunkiai sekasi formaliai  „įteisinti“ savo darbus. Didžiausias malonumas matyti savo darbo rezultatus.

Nesu tas žmogus, kuris kiekvieną dieną pasiruošęs sukelti revoliuciją. Vieni linkę keisti sistemą, kiti stengiasi pasiekti maksimalių rezultatų panaudodami esamą sistemą. Priklausau pastariesiems. Manau, geriems pasiūlymams reikia daug laiko, rimtos analizės ir specifinių žinių.  Paprasčiausiai sakyčiau –  kitas klausimas.

Garsėjate kaip ramus, sunkiai išvedamas iš pusiausvyros mokytojas.

Mokykloje yra daug būdų išvesti mokytoją iš pusiausvyros. Arti tos ribos kartais atsiduriu ir aš. Norint išvengti nemalonių situacijų sau ir kitiems, reikia nemažai dirbti su savimi, be to, pravartu neužmiršti gerai pailsėti, nes pervargęs mokytojas „pavojingas“ sau ir aplinkiniams.

Iš mokytojo reikalaujama vis didesnio pasiruošimo. Pirmiausiai, labai gero savo dalyko išmanymo. Mano manymu, geriausi mokiniai šiandien ambicingi, keliantys sau labai didelius tikslus ir mokytojas turi būti tam pasiruošęs. Nemažiau svarbi mokytojo savybė – komunikabilumas. Mokinys ir mokytojas turi būti darni sistema, nes jie abu turi siekti bendro tikslo – rytoj būti tobulesniu negu šiandien. Šiaip paveikslo aprašymas būtų ilgas, gal būt nuobodokas, tad pasigailėkime skaitytojų ....

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."