Sima BURKŠAITYTĖ

Komitetų posėdžių metu, nagrinėjant švietimo klausimus vis dažniau verda diskusijos, susijusios su mokinių pavėžėjimu tiek kalbant apie mokyklų tinklo optimizavimą, tiek apie skurdų šių metų biudžetą. Tačiau ar tikrai mokinių pavėžėjimas kelia tiek problemų, kiek jam priskiriama?

Nuotr. Tarybos narys Zenonas Ulkė teigė: „Ginsiu visais įmanomais būdais, kad iš Gerdžiūnų ar Kriūkų krašto pradinukai nebūtų vežiojami į kitas mokyklas“.

„Prašau visų maršrutų, kiek iš kur yra vežama mokinių“,- komiteto posėdžio metu prašė Tarybos narys Rimantas Vencas. Jis norėjo išsiaiškinti, ar pavėžėjimas organizuojamas tvarkingai. Tarybos narys Zenonas Ulkė teigė: „Ginsiu visais įmanomais būdais, kad iš Gerdžiūnų ar Kriūkų krašto pradinukai nebūtų vežiojami į kitas mokyklas“. Pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, šiais metais mokinių pavėžėjimui nebus galima skirti 2 mln. Lt kaip pernai. Nori nenori, teks sudėlioti maršrutus?

 
Įstatymai suriša rankas

Važiuojantys mokytis į kitas, ne artimiausias mokyklas, vaikai ne tik kainuoja rajono biudžetui, bet kartais pastato savo krašto mokyklas ant išlikimo ribos – tai supranta ir tarybos nariai, ir valdžios atstovai. Be to, ne kartą skambėjo mintis, kad kaimas, kuriame uždaroma mokykla, gana greitai žlunga ir pats. Todėl rinkdamiesi mokyklą mokiniai apsprendžia ir savo vietos mokyklos, ir biudžeto, ir savo gyvenamosios vietovės ateitį. Mokyklų tinklo optimizacijos kontekste ši problema iškyla kaip labai skaudi. Šiuo metu manoma, kad iš dalies ją padėtų išspręsti mokinių pavėžėjimo optimizavimas. Vis dėlto pastangos išsaugoti mokinius bet kuria kaina yra bevertės, prieš mokinio teisę rinktis švietimo įstaigą, kurioje jis jaučiasi geriausiai, kuria pasitiki.

Mokinių „sulaikyti“ artimiausioje mokykloje, nepadės ir įstatymai. Švietimo ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Galina Murauskienė teigė, kad Transporto lengvatų įstatymas numato, kad mokiniui turi būti kompensuojamas važiavimas maršrutiniu autobusu į pasirinktą mokyklą 40 km spinduliu, o Švietimo įstatymo 36 straipsnio 1-as punktas mokinio pavėžėjimo klausimą pateikia taip: „Mokinys į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrus nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1-8 klasių mokiniai   privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.“

„Prieš du metus, pritaikę šį teiginį (mokėti už mokinių vežimą tik į artimiausią mokyklą) „Mokinių vežiojimo tvarkoje“ gavome  iš  Marijampolės apskrities vyriausybės atstovo padėjėjos Linos Kičienės pastabą „dėl vežimo lengvatų įstatymo pažeidimo“, ir turėjome aukščiau minėtą teiginį išbraukti“,- pasakojo G. Murauskienė.

G. Murauskienė teigė, jog pavyzdžiu, kaip sunku yra optimizuoti mokinių pavėžėjimą, galima būtų pasitelkti Ilguvą, kurios teritorija priskirta Gerdžiūnų (1-10 klasių mokiniai) ir Kriūkų (11-12 klasių mokiniai) mokykloms: čia gyvenantys vyresnieji moksleiviai vežami mokytis į Kriūkus, jaunesnieji – į Gerdžiūnus. „Sutaupytume lėšų veždami visus mokinius į Kriūkų mokyklą. Tačiau tada Gerdžiūnų mokykloje ženkliai sumažėtų mokinių skaičius, o tai sudarytų papildomų sunkumų komplektuojant klases“,- kalbėjo G. Murauskienė.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė teigė, kad įstatymų nepakeisi, galima nebent perskirstyti mokyklų teritorijas. Taip pat tikrinama, kurios mokyklos pažeidžia teises ir mokykliniais autobusais vežasi mokinius ne į savo aptarnaujamą teritoriją. „Tačiau vaiko teisė rinktis mokyklą 40 km spinduliu išlieka. Mūsų pareiga jam apmokėti kad ir brangiai mums šiandien atsieinančią kelionę“,- kalbėjo V. Pranckevičienė.

Daliai kaimų mokinių, kurie neteks galimybės važiuoti mokykliniais autobusais, teks likti savo mokykloje arba juos turės į norimą mokyklą vežti tėvai, mat maršrutiniai autobusai kai kuriose kaimo vietovėse nevažinėja (taigi neis pritaikyti Transporto lengvatų įstatymo). Tačiau tokių atvejų nėra tiek daug, ir jie neišgelbės kaimo mokyklų.

Darosi akivaizdu, kad nei valdžia, nei įstatymai sulaikyti mokinių mokyklose nepadės. Tai lieka pačių mokyklų rankose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius akcentuoja, kad mokyklos turi išmokti būti konkurencingos ir savo veikloje taikyti šiuolaikinės vadybos principus, kad mokyklą padarytų patrauklią mokiniams. Šiai minčiai pritarė ir mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, kuris tikino, jog mokykla privalo nuolatos palaikyti teigiamą ryšį su savo vietovės gyventojais: „Seminarų metu mums yra akcentuojama, kad išliks ta mokykla, kuri mokės aplink save suburti bendruomenę ir tapti neatsiejama jos dalimi.“

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."