Sima KAZARIAN

2003 metais įregistruota Šakių rajono švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vienija apie 100 narių ir 5 rajono mokyklas – Šakių „Aukuro“ pagrindinę, Griškabūdžio vidurinę, Gelgaudiškio specialiąją, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnaziją bei Šakių meno mokyklą. Atgarsius apie jos veiklą girdime toli gražu ne kasdien, todėl pasidomėjome, kaip gyvuoja pedagogų profesinė sąjunga mūsų rajone.

 

 

Pasak „Aukuro“ pagrindinės mokyklos pedagogės Loretos Simokaitienės, švietimo įstaigų vadovai profsąjungos atstovo vaidmenyje dažniau mato priešą, nei lygiavertį partnerį. „Profesinės sąjungos pirmininkas nebus „patogus“ žmogus. Jis atstovaus pedagogų interesams“,- teigė pedagogė. Ji įsitikinusi, jog sunkmečiu turi būti lygybė ir negalima daryti taip, kad vieni mokytojai nukentėtų labiau už kitus, todėl nustatinėjant mokytojų algų koeficientą „Aukuro“ pedagogų profesinės sąjungos atstovai buvo už apmokėjimų mažinimą už papildomus darbus nuo 18 valandų darbo krūvio mažinant viena valanda. „Mažiau gaunantis mažiau kenčia. Daugiau gaunantis daugiau ir praranda. Manau, kad tai yra teisinga“,- teigė L. Simokaitienė.

Šakių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovės tvirtino, jog jų veikla mūsų rajone kol kas dar nėra rimtai vertinama. „Kol kas į mus dažniausiai kreipiamasi tada, kai reikia profesinės sąjungos narių parašų įvairiuose dokumentuose“,- pastebėjo Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje dirbanti Jūratė Žilinskienė. Šakių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Adomavičienė teigė, jog norėtų, kad profesinės sąjungos nesupriešintų jos narių ir švietimo įstaigų vadovų: „Švietimo įstaigų vadovai, rajono vadovai ir  švietimo darbuotojų profesinė sąjunga turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir kartu spręsti svarbius su švietimu susijusius klausimus, tai neturėtų būti tik formalumas.“

B. Adomavičienė pasakojo, jog dėl ką tik aptartų priežasčių Švietimo ir sporto skyriui internetu ji išsiuntė trišalės bendradarbiavimo sutarties projektą: sutartį turėjo pasirašyti švietimo įstaigų vadovų taryba, Švietimo ir sporto skyrius bei profesinė sąjunga. Tačiau atsakymo B. Adomavičienė teigė taip ir nesulaukusi. Galbūt sutarties švietimo skyrius negavo? Ar profesinė sąjunga nebandė kreiptis pakartotinai, užeiti į Švietimo ir sporto skyrių? B. Adomavičienė teigė pakartotinai nesikreipusi.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė teigė, jog švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalingumu neabejoja. „Sąjunga būtina ir mes visada kviečiame jų atstovus svarstant visus švietimui svarbius klausimus. Galiu tik pasidžiaugti, kad mes su profesine sąjunga tikrai taikiai sugyvename ir darniai bendradarbiaujame“,- kalbėjo V. Pranckevičienė. Paklausta apie sutartį vedėja nustebo, apie kokią sutartį kalbama, nes viena trišalė sutartis prieš kelerius metus buvo pasirašyta.

B. Adomavičienė pripažino, kad kol kas Šakių rajono pedagogų susidomėjimas profesinės sąjungos veikla yra ganėtinai mažas. Profesinės sąjungos pirmininkė mano, kad narių stoką būtų galima pagrįsti ir tuo, jog profesinės sąjungos nariams reikia mokėti kasmėnesinį nario mokestį 1 proc. nuo algos.

Nepriklausantys profesinei sąjungai pedagogai vardija įvairias nedalyvavimo priežastis. Viena jų – ir taip didelis darbo krūvis. Mokytojai tvirtina, jog norint gerai atlikti tiesiogines pedagogines pareigas tiesiog nebelieka laiko dalyvauti dar ir profesinės sąjungos veikloje. Jei nori įsigilinti į šias problemas, turi skirti tam nemažai laiko, kitu atveju, tai bus tik formalus dalyvavimas, kurį galima vadinti tuščiu laiko leidimu? Kita priežastis, dėl kurios švietimo darbuotojai susilaiko yra ta, kad profesinės sąjungos negarantuoja, jog nebus išvengta interesų konflikto, pavydo.

Ką rajone nuveikė jau septynerius metus egzistuojanti profesinė sąjunga? Kokie jos darbo rezultatai? B. Adomavičienė pripažino, jog lyginant su kitomis respublikos pedagogų profesinėmis sąjungomis mūsiškės aktyvumas yra gan nedidelis, tačiau sąjunga veikia. „Nenorime, kad žmonės galvotų, jog Šakių rajono mokytojų profesinė sąjunga miega. Esame suorganizavę keletą renginių – gimnazijoje vyko apskrities profesinių sąjungų konferencija, viešėjo Švietimo ir mokslo viceministras Alvydas Puodžiukas, vyko mokymai „Pedagogo juridinė kompetencija“,- teigė B. Adomavičienė. „Žemaitijoje profesinės sąjungos kur kas aktyvesnės, tačiau jų yra daugiau, jie turi įdirbį. Mes esame per maži, kad galėtume garsiai šaukt“,- teigė B. Adomavičienė. Ji teigė, kad kai reikėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas buvo porąkart atvykęs į Šakių rajoną, tačiau numatytų klausimų jam čia išspręsti nepavyko. B. Adomavičienė tiki, kad profsąjunginę veiklą šiame regione suaktyvins neseniai įkurtas Pietvakarių regioninis susivienijimas.  

Švietimo įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos dėka, mokytojams iki krizės atlyginimai sparčiai augo ir net sumažintas 10 proc. atlyginimas 2009/2010 mokslo metais leido jiems išgyventi. „Jei ne aktyvi profsąjungiečių veikla mokytojo darbo ir socialinių sąlygų gerinimo srityje, tai šiandien mokytojas  gautų minimalų atlyginimą už savo darbą ir balansuotų ant skurdo ribos. Skandinavijos šalyse  darbuotojams net nekyla klausimas: privalo jis priklausyti profsąjungai  ar ne, nes jis žino, kad  tai būtina, o mes...?“,- klausė B. Adomavičienė.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."