logo
Reklaminis skydelis

PDF Spausdinti
"Kas klausia - neklysta"
Pirmadienis, 20 Rugsėjis 2010 15:20
Keletas Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos narių: “ Lietuvos Respublikos Seimas 2010 metų gegužės mėnesį ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją. Prašytume pakomentuoti kas tai per konvencija, ar nuo jos pagerės gyvenimas neįgaliesiems“

Atsakymas. Tai tarptautinis teisės aktas, kurį Jungtinių Tautų organizacija priėmė 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke (rezoliucija Nr. 61/106).  Nuo 2007 m. kovo 30 d. tapo atvira valstybių ir regioninių organizacijų pasirašymui. Ši Konvencija liečia maždaug 650 mln. pasaulio neįgaliųjų.

2007 m. kovo 30 d.  Konvenciją pasirašė 81 valstybė, tarp jų  22 Europos Sąjungos narės, išskyrus Bulgariją, Estiją, Latviją, Rumuniją ir Slovakiją. Šios šalys Konvenciją pasirašė vėliau – 2007 metų rugsėjį, o Latvija – 2008 metų liepą.

Konvencija konkrečioje valstybėje įsigalioja tik po jos ratifikavimo. Iš Europos Sąjungos šalių Konvenciją ratifikavo: Vengrija (2007 07 20), Ispanija (2007 12 03), Slovėnija (2008 04 24).

Lietuvos Respublikos  Seimas JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu  Nr. XI-854, įsigaliojo nuo 2010-06-10 („Žinios“, 2010, Nr. 67-3350).
 
Pažymėtina, kad ši konvecija ir jos fakultatyvusis protokolas turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu ir yra tiesioginio galiojimo. Tai reiškia, kad visi Lietuvos įstatymai, vienaip ar kitaip reglamentuojantys neįgaliųjų reikalus, negali prieštarauti paminėtajai Konvencijai. Konkrečiu atveju, jei Lietuvos įstatymai  neįgaliųjų reikalus reglamentuoja kitaip nei  Konvencija, reikia vadovautis Konvencija, o ne Lietuvos įstatymu.

Tiesioginis galiojimas reiškia, kad neįgalieji gindami savo pažeistas teises ar teisėtus interesu Lietuvos ar kituose teismuose gali vadovautis Konvencija tisiogiai.

Konvencija turi 50 straipsnių, iš kurių svarbiausieji yra:

1) 3 str., kuriuo  suformuluoti bendrieji principai;
2) 4 str., kuriuo suformuluoti bendri įsipareigojimai,  pvz. 4 str. d) punktas įpareigoja „nesiimti jokių veiksmų ar praktikos, kurie būtų nesuderinami su Konvencija, ir užtikrinti, kad valstybės valdžios  institucijos ir įstaigos veiktų pagal šios Konvencijos nuostatas“;
3) 20 str. , kuris numato, kad valstybė turi imtis veiksmingų priemonių „ sudaryti sąlygas neįgaliųjų mobilumui tokiais būdais ir tokiu laiku, kuriuos jie patys pasirenka, ir už prieinamą kainą; sudaryti sąlygas neįgaliesiems gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius, pagalbines technologijas ir pagalbininkų bei tarpininkų pagalbą, įskaitant galimybę jais pasinaudoti už prieinamą kainą“;
4) 21 str., kuris įpareigoja  valstybę  imtis visų atitinkamų  priemonių, kad plačiajai visuomenei skirta informacija neįgaliesiems būtų teikiama laiku, be papildomo mokesčio, prieinama forma ir technologijomis, kurios atitiktų skirtingą neįgalumo pobūdį;
5) 24 str., kuris garantuoja  neįgaliųjų teises švietimo srityje, pvz. , kad „neįgalieji dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą“;
6) 25 str., kuris pripažįsta, kad neįgalieji turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos lygį jų nediskriminuojant dėl neįgalumo. Valstybė įpareigojama „teikti šias sveikatos paslaugas, kurios yra būtinos neįgaliesiems būtent dėl jų neįgalumo, įskaitant ankstyvą diagnozę ir prireikus intervenciją, ir paslaugas, skirtas kuo labiau sumažinti tolesnio asmenų, įskaitant vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, neįgalumo tikimybę ir užkirsti tam kelią; teikti šias sveikatos paslaugas kuo arčiau žmonių bendruomenių, taip pat ir kaimo vietovėse“.
7) 27 str., kuris pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Valstybė, tarp kita ko, privalo imtis priemoniųm, kuriomis būtų „skatinamos neįgaliųjų užimtumo galimybės ir kilimas tarnyboje darbo rinkoje, taip pat pagalba ieškant, gaunant, išlaikant darbą ir sugrįžtant į darbą; skatinamos savarankiško darbo, verslumo, kooperatyvų plėtros ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės“.
8) 29 str., kuris įpareigoja valstybę sudaryti sąlygas, kuriomis neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti valstybės valdyme nediskriminuojami ir lygiai su kitais asmenimis, skatinti juos dalyvauti valstybės gyvenime, įskaitant: dalyvavimą nevyriausybinėse organizacijose ir asociacijose, kurių veikla susijusi su valstybės viešuoju ir politiniu gyvenimu, ir politinių partijų veikloje ir valdyme; neįgaliųjų organizacijų sukūrimą ir dalyvavimą jose, siekiant atstovauti neįgaliesiems tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

Būtina pažymėti, kad Konvencijos ratifikavimas dar nereiškia jos veikimo pilna apimtimi. Būtina atlikti tam tikrus darbus, kaip antai:

paskirti vieną ar kelias vyriausybės institucijas, įgaliotas klausimais, susijusiais su šios Konvencijos įgyvendinimu;

sukurti ar paskirti koordinacinį mechanizmą, kad būtų sudarytos sąlygos įvairiuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis imtis su tuo susijusių veiksmų;

paskirti ar sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą;

į kontrolės procesą visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos;

ateityje Konvencijos nustatyta tvarka deleguoti Lietuvos atstovą-ekspertą  į tarptautinį Neįgaliųjų teisių komitetą, kuris vykdys Konvencijos vykdymo priežiūrą. Siūlydamos savo kandidatus, valstybės, šios Konvencijos Šalys, raginamos tinkamai atsižvelgti į Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, t.y. glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais  per jiems atstovaujančias organizacijas.

Konvencijos 35 str. numato, kad kiekviena valstybė per dvejus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos per Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių teikia Komitetui išsamią priemonių, kurių buvo imtasi įsipareigojimams pagal šią Konvenciją įgyvendinti, ir šiuo klausimu pasiektos pažangos ataskaitą. Tokią ataskaitą Lietuva turės pateikti iki 2012-06-10, kitos ataskaitos bus teikiamos bent kas ketveri metai ir kai to pareikalauja Komitetas.
Komentarai
Pridėti naują Paieška
+/-
Komentuoti
Vardas:
El.paštas:
 
Tema:
 
Kristina  - natekto darbingumo(invalidumo) ''perkėlimas'' į Ai   |2012-01-25 07:05:28
Ger. teisininke J.V. Jacevičiau ir kiti kompetetingi asmenys. As noreciau paprasyti pagalbos ir išsamaus patarimo. Man nustatytas del ligos prarastas darbingumas 60%, kai pirma karta buvo nustatytas
buvau Lietuvoje visa laika iki tol dirbusi, pensija mokama Lietuvoje.Lietuvoje lankausi pas gydytoja reguliariai nes nuolat reikia vaistu, konsultaciju,gydytoju komisiju.Tai trunka beveik 10 metu,
darbingumo lygis nustatynejamas pakartotinai kas 2 metai. Bet as pagrinde bunu, jau 7metai Airijoje, bet nesu deklaravusi, kad Airijoje. (Nes,o kur deklaruoti ta gyvenama vieta, juk neturiu savo
vietos,negaliu adaptuotis, gyvenu labai izoliuota gyvenima, nera pajamu, nera galimybes net savo vardu buto issinuomuoti, juk ir nebutu is ko moketi,tai tarp dangaus ir zemes.) Cia taip pat emiau
lankytis pas gydytoja del tos pacios sveikatos problemos liga 25.1. Esu isiskyrusi Lietuvoje, turiu dukra 10 metu. Ji jau nuo 2005 lanko mokykla Airijoje,(taip pat ji mokosi Lietuvoje, mokykloje jau
4toje klaseje,bendraujame nuolat su mokytojais, siunciame uzduotis, atsiskaitome,baisu, kad nemokes Lietuviu kalbos). Mudvi nuo 2011metu,sausio gyvename Airijos pyliecio name, del to ji sios salies
istatymai laiko mano partneriu(motivuoja, kad vedame bendra ukine veikla), nors jis pinigu mums neduoda(ir neprivalo), ir negyvena su mumis,nes dirba kitame mieste, bet del jo atlyginimo dydzio mums
su dukra jokia Airijos socialine parama nepriklauso. Mudvi pragyvenimui Airijoje turime tik mano prarasto nedarbingumo pensija 660lt, kuri mokama Lietuvoje, ir dar 140 euru per menesi skiriama mano
dukrai, kuriuos sumoku uz dukros papildoma mokykla,(t.y.''childs benefit'',siuos pinigelius gauna cia kiekvienas vaikas nepriklausomai nuo socialiniu salygu, t.y. kiekviena seima.Nors Airijoj siaip
minimaliausias atlyginimas zmogaus apie 330 euru per savaite!) Del vaistu ir vizitu pas savo gydytoja tenka daznai skraidyti i Lietuva. Didziaja pensijos dali as isleidziu lektuvo bilietams. Dukros
tevas gyvena Lietuvoje, bedarbis, alimentus pasizadejes moketi po 500lt per men.Su dukra bendrauja emailu,raso telefono zinutes, bet tevo pareigos siaip nevygdo,nesiteisiu del alimentu, nes bijau
psichologinio smurto is buvusio vyro, (jis seimoje smurtaudavo fiziskai), be to nesinori zmogiskuma prarast, bet matyt tuo naudojasi,deja.(Kai skyremes pagal abieju susitarima, advokatas surase
dokumentus, veliau ivyko skyrybos, gal skaitosi be teismo, nes abieju sutarimu ir greitai.Ar cia skaitosi, kad cia priteisti alimentai? Jis nedirba jau treti metai ir nemoka, nes neturi pajamu ar
turto). Siuo metu priverstos prasyti pagalbos nuolat is mano ''partnerio'' Airijoje, jis mums siek tiek padeda. Esu dirbusi Airijoje,bet tik du metai susidarytu nuo musu atvykimo 2005 iki 2012.Todel
pagal Airijos istatymus negaleciau prasyti ju pagalbos del sveikatos busenos, darbingumo praradimo situacijos, cia reikia kiek zinau buti isdirbus 5metus, reikia kazkokiu kreditu. Ar man taip iki
pensijos ir reikes skraidyti i Lietuva pas savo gydytoja del vaistu, konsultaciju, ir gydytoju komisiju iki pensijos amziaus dar 30 metu. Su sveikata, noretusi, bet stebuklai nevyksa, ir gydytojai net
nesutaria del vaistu, vienoj saly raso pvz. 10 mil. to pacio vaisto kitoje jau liepia vartoti 20mil. Ar visdelto turiu kazkokiu galimybiu nebeskraidyti, ir tureti galimybe Airijoje gydytis, nes liga
niekur nenori trauktis, deja,o mano gydytojas Lietuvoje sako, kad man reikia stabilumo, o ne skraidymu, stresu,bet nieko negali padeti, tik israsyti vaistus ir sako reikia persikelti prarasta
nedarbinguma(invaliduma) ir paskirta pensija i Airija, bet kaip, nepataria,nes ji sunkiai dirba,turi daug ligoniu, neturi laiko dometis.Jei kreiptis Airijoje del prarasto darbingumo ir pensijos
apskaiciavimo ar Airijoje atsizvelgtu i mano pradirbtus metu Lietuvoje?Sie klausimai, tai keletos istaigu kompetencijoje,ir net tarp dvieju saliu, ir as neturiu tokiu ziniu kaip viska sutvarkyti, ir
kuo ramiau gydytis.Toks daznas skraidymas,planavimas kur palikt dukra kai skrendu pas gydytoja, isankstine registracija, bilietu uzsisakinejimas, patys skrydziai, nuolatinis stresas is ko gyvent ir
panasiai, labai kenkia mano ligai,gaunasi taip, kad nesveikstu, bet liga toliau sekmingai progresuoja.Gal jus galetumete, kaip kompetetingas asmuo man kuo nors pagelbeti, patarti, gauti informacijos
apie mano situacija,gal pagaliau bus imanoma kazka pakeisti sioje situacijoje.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

 
Taip pat skaitykite

Paieška

Klausimas

Ar finansiškai Jums padeda tėvai?
 

pazvelk1

Klausimas - atsakymas

Reklaminis skydelis
Atnaujinta 2012-05-24 10:35

f_drg

lt_ukis

Apsilankykite

panemuniu_ziedai1



Reklama

 

siferis

 

traders-group

 

dobilas

Skelbimai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

 

 

 

 

 
 
futbolas
 
paluobiai
 
sveikatos_radijas
 
festivalis
 
musu_laikas

 


Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos