Justinas Ž. iš Šakių rajono: „Beveik 10 metų dirbau vienoje Kauno statybos bendrovių. Kol buvo darbo, dirbome net be atostogų. Dabar pereinu į kitą darbą, tačiau darbdavys sako, kad išmokės man kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau tik už 3 metus, o už likusius nemokės, nes jau senatis. Kaip yra iš tikrųjų, nes atostogose nebuvau 5 metus? Po to darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu, tačiau bijau, kad dalį atostoginių prarasiu. Taip pat prašau paaiškinti kada darbdavys turi su manimi atsiskaityti, nes dabar sakosi neturįs pinigų.“

Atsakymas. Darbo kodekso (DK) 177 straipsnio 1 dalis iš tikrųjų draudžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija, t.y. darbuotojui turėtų būti suteikiamos atostogos kasmet. Tačiau dėl įvairių priežasčių gali atsitikti taip, kad darbuotojas arba pats nenorėjo atostogauti, arba darbdavys negalėjo atostogas suteikti. Tokiu atveju DK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Tai reiškia, kad  darbuotojui  kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, jokių apribojimų ar senaties įstatymas nenumato.

DK 141 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

 
Tiesa, jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį.

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal DK 125 straipsnį nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu gali siūlyti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Šalių susitarimas reiškia, kad šalys derasi ir numato konkrečias darbo sutarties nutraukimo sąlygas, pvz.  susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne. Darbuotojas gali sutikti su darbdavio siūlomomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis  arba jas atmesti. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo.

Patariame neskubėti nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu, nes tokiu atveju darbdavys neįpareigotas pasiūlyti išeitinę išmoką  net ir tuo atveju, jei  darbo sutartis nutraukiama DK 129 straipsnio pagrindu (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (kai darbdavys likviduojamas).

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."