Gintarė MARTINAITIENĖ

Kovo 16 dieną savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vyko pasitarimas dėl rajono ugniagesių problemų seniūnijose. Stipriai sumažinus finansavimą rajono valdžios atstovai, seniūnai, apskrities ir rajono ugniagesių vadovai tarėsi, kaip išgyventi šį sunkų periodą. Nors susitikimo metu aptarta ne viena aktuli problema, labiausiai gvildentos galimybės, kokį problemos sprendimo būdą pasirinkti: ar taupyti atlyginimų sąskaita, ar išvis mažinti ugniagesių komandų skaičių seniūnijose.

Nuotr. V. Rekešius (kairėje) ir A. Barauskas apžvelgė ganą sunkią finansinę ugniagesių padėtį bei siūlė įvairius problemų sprendimo būdus.

 
40 procentų mažiau

Mūsų rajone iš viso veikia 11 ugniagesių gelbėtojų komandų. Pasak A. Barausko, šis skaičius vienas didžiausių Lietuvoje, tad reikėtų visomis išgalėmis stengtis išlaikyti tai, kas sukurta. „Suardyti galima greitai, tačiau vėliau atkurti veikusią sistemą būtų labai sunku“, - kalbėjo priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. Jis teigė, kad šiais metais lėšų skirta 40 procentų mažiau nei pernai, o tada buvo sumažinta irgi maždaug tiek pat nei buvo gauta ankstesniais metais. Sunkią finansinę situaciją apžvelgė ir E. Grigaitienė, pripažinusi, kad mūsų seniūnijose dirbančių ugniagesių gelbėtojų algos, lyginant su aplinkinių rajonų, yra vienos mažiausių. „Šiais metais visiškai neskirta lėšų inventoriui, pirmosios pagalbos priemonėms, asmeninės apsaugos priemonėms, elektros, kuro pabrangimui, pastatų ir patalpų remontui, 40 procentų sumažinta ryšio paslaugoms, o atsarginėms ir remonto dalims, lyginant su praėjusiais metais, lėšos sumažintos 2.5 karto“, - teigė Biudžeto ir turto skyriaus vedėja.

Pagal turimas lėšas kiekviena iš komandų galės įsigyti maždaug 125 litrus degalų mėnesiui. Ugniagesiai tikino, kad tiek degalų užtenka išvažiavimui į vieną didesnį gaisrą. Tačiau jie būna kviečiami ir į kitus gelbėjimo darbus, kartais vyksta padėti ir į gretimus rajonus. Pavyzdžiui, Kidulių gelbėtojai, kaip jie aiškino, yra ne kartą vykę į Jurbarką. Iš viso per 2009 metus seniūnijose veikiančių ugniagesių komandos buvo išvykusios į 312 įvykių. Daugiausiai - į gaisrus gyvenamajame sektoriuje – 135 ir į gaisro vietas atvirose teritorijose – 78 išvykimai. Į gelbėjimo darbus specialistai per praėjusius metus vyko 26 kartus.  Daugiausiai iškvietimų buvo Kidulių seniūnijoje – 56 kartai, Gelgaudiškio seniūnijos ugniagesių komanda į įvykius vyko 38 kartus, Barzdų – 30 kartų. Pagal pateiktus duomenis per praėjusius metus mažiausiai iškvietimų buvo Kriūkų seniūnijoje – 10.  

A. Barauskas akcentavo, kad pagrindinis tarnybos tikslas yra padėti žmogui, tad ir su labai sumažintomis lėšomis reikia galvoti kaip tai padaryti. Sprendimo būdas, kad tam tikrose seniūnijose ugniagesių komandos būtų panaikintos, buvo faktiškai atmestas. Žinoma, jei seniūnai, kurie yra seniūnijose veikiančių komandų darbdaviai, pasirinktų tokį variantą, tikriausiai jiems niekas negalėtų prieštarauti, tačiau A. Barauskas ragino to nedaryti. „Manau, jei panaikintume tam tikras komandas, gal net liepos mėnesį tektų susirinkti dar kartą ir spręsti kaip išgyventi, nes sumažėjus komandų skaičiui gali dar labiau sumažėti ir finansavimas“, - dėstė argumentus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. Jam pritarė ir kiti susitikimo dalyviai. Buvo aptartas ir pasirinkimas eiti nemokamų atostogų. Tačiau, kaip buvo galima suprasti, darbuotojams labiausiai priimtina pasikoreguoti darbo laiką (pergrupuoti darbo grafikus, sumažinti budinčių žmonių skaičių naktimis, nes tai brangiau ir pan.). Pasirinkus tokį problemos sprendimo būdą būtų išsaugotos visos darbo vietos ir užtikrintos darbuotojų socialinės garantijos, nors ir su minimaliomis pajamomis. Be to, nepanaikinus komandų seniūnijose būtų labiau užtikrinamas ten gyvenančių žmonių saugumas. Tačiau kokį konkrečiai būdą pasirinkti, priklausys nuo pačių ugniagesių ir seniūnų. Jie turėtų apsispęsti artimiausiu metu.

Susitikimo metu buvo aptartos ir kitos problemos. Ugniagesiai aiškino, kad ne visuomet nurodoma tiksli iškvietimo vieta ir dėl to reikia klaidžioti, taip pat akcentuota, kad labiau reikėtų orientuotis į realų pavojų ir nevažinėti į kiekvieną, kartais nelabai reikšmingą iškvietimą, nes tokie „pasivažinėjimai“ kainuoja, o dėl naudos kartais gali kilti abejonių. Minėta, kad galbūt kitaip galima spręsti ir problemas dėl rastų sprogmenų, nes radus sprogmenį kviečiami ne tik ugniagesiai, bet ir policija bei greitoji.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."