Gamintojai nėra linkę žymėti ant produktų pakuočių daugiau informacijos nei privaloma - pavyzdžiui, nurodyti produkto pagaminimo datą, detaliau išskaidyti produkto sudėtį.

Specialistai teigia, kad dar nedaug yra įmonių, kurios pateikia pagaminimo datą ant pakuotės ir tokiu būdu siekia geriau informuoti klientą apie gaminio šviežumą.

"Svarbu, kad pateikdami papildomą informaciją ant pakuotės - kad ir pagaminimo datą - gamintojai siektų geriau informuoti klientą, o ne klaidintų vartotoją", - sakė laikinai einanti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas Ramunė Baranauskienė.

Pasak jos, taip gali atsitikti, pavyzdžiui, jei gamintojas kaip pagaminimo datą nurodo dieną, kai produktas buvo supakuotas, o tikra pagaminimo data tuo tarpu yra gerokai ankstesnė. Gali būti ir kitų klaidinančių situacijų. Todėl labai svarbu, kad informavimas būtų korektiškas ir grindžiamas siekiu informuoti vartotoją.

Šiemet 552 šalies piliečiams suteikti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimai. Šie inspektoriai aktyviai talkina valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ir aplinkosauginių akcijų metu.

Neetatiniai aplinkosaugos darbuotojai turi teisę tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus. Įstatymų nustatyta tvarka neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę paimti neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius įrodymus

Neetatiniai inspektoriai privalo pranešti aplinkos apsaugos institucijoms ir pareigūnams apie pastebėtus avarinius bei kitus aplinkos teršimo, gyvūnų žuvimo, žuvų dusimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą. Neetatiniai inspektoriai į aplinkosaugininkų reidus vyksta nuosavomis transporto priemonėmis, dažnai dirba naktimis, savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Paskutiniu metu Lietuvoje pasklido žinia apie kaštonus užpuolusius kenkėjus. Šiuo straipsniu laikraščio „Draugas“ skaitytojus supažindinsime, kas atsitiko mūsų mylimiems medžiams – kaštonams.

Nuotr. Lietuvos žemės ūkio universiteto Biologijos ir augalų apsaugos katedros profesorius Algimantas Žiogas teigia, kad kaštonus užpuolė keršoji kandelė „Cameraria ohridella“.

Užpuolė keršoji kandis

Akyliau lietuvišką gamtą stebintis žmogus jau seniai turėjo pastebėti, kad kaštonų medžiai anksčiau laiko paruduoja, numeta lapus. Kas gi atsitiko šiems medžiams? Ar tiesa, kad ateityje Lietuvoje kaštonų gali ir nebelikti? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos žemės ūkio universiteto Biologijos ir augalų apsaugos katedros profesoriumi Algimantu Žiogu.

Karvė po apsiveršiavimo kartais suserga, nes veršiavimasis yra sudėtingas etapas jos gyvenime. Daug jėgų ji atiduoda sveiko veršelio išsivystymui ir atvedimui, bei pieno gamybai. Po apsiveršiavimo karvė gali susirgti šiam laikotarpiui būdingomis ligomis. Šiame straipsnyje aptarsime vieną dažniausiai pasitaikančių tokių susirgimų.

Jei jūsų karvė gerai įmitusi, duoda daug pieno, ją gausiai šeriate koncentruotaisiais ir rūgščiais (žlaugtais), baltymingais pašarais (išspaudomis), prastu silosu 2 savaitės iki veršiavimosi ir 3 savaitės po jo ji gali susirgti ketoze. Ketozė – tai baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas, kai organizme padaugėja ketoninių medžiagų.

Skiriamos dvi ketozės formos:

Didžiausia Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja TEO LT, AB į naujosios kartos šviesolaidinio tinklo plėtrą šiemet investuos maždaug 96 mln. litų. Bendrovės investicijos leis dar šiemet šviesolaidinio interneto paslaugomis naudotis maždaug pusei šalies gyventojų.

Bendros TEO investicijos į trejus metus penkiasdešimtyje Lietuvos miestų plėtojamą šviesolaidinį tinklą šių metų gale sudarys maždaug 255 mln. litų.

TEO Finansų tarnybos vadovo Giedriaus Vegio teigimu, sėkmingi TEO veiklos rezultatai bei atsigavimo požymius pradedanti rodyti telekomunikacijų rinka leidžia didinti investicijas į šviesolaidinio tinklo plėtrą. Tam šiemet bendrovė skirs 75 proc. daugiau lėšų nei 2009 metais.

Bendros TEO investicijos į tinklo plėtrą, informacines sistemas bei kitas veiklos sritis šiemet sieks 178 mln. litų.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė įvesti nemažai reikalavimų, kurių neįvykdęs žmogus būtų išbraukiamas iš Darbo biržos sąrašų. Gerokai sugriežtinta tvarka sukėlė nemažai diskusijų. Vieni sako, kad tai lyg pasišaipymas iš žmonių ir Vyriausybės noras tokiu būdu sumažinti vis didėjantį bedarbių skaičių. Kiti tikina, jog jau senokai reikėjo kažką daryti, nes didžioji dalis užsiregistravusiųjų biržoje net nemano iš tikrųjų dirbti.

Nuotr. Vieni sugriežtintą tvarką vertina lyg pasišaipymą iš žmonių ir Vyriausybės norą tokiu būdu sumažinti vis didėjantį bedarbių skaičių. Kiti tikina, jog jau senokai reikėjo kažką daryti, nes didžioji dalis užsiregistravusiųjų biržoje net nemano iš tikrųjų dirbti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas aiškina, kad tik trečdalis registruotų bedarbių tikrai ieško darbo, o visi kiti esą tik norėtų gauti bedarbio pašalpą ir būti palikti ramybėje. Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą gerokai sugriežtinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip užsimojo kovoti su bedarbių simuliavimu.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

2010-ieji paskelbti baltojo gandro metais. Šiandien yra ta diena, kai Lietuvos didieji paukščiai - gandrai palieka mūsų kaimus ir sodžius. Šv. Baltramiejaus, gandrų išlydėtuvių dieną, iš arčiau pažvelkime į Lietuvos nacionalinį paukštį – gandrą.

Nuotr. Pastaruoju metu gandrai maisto ieškoti atskrenda ir į gyventojų kiemus. Močiutė iš Lukšių dažnai maitino ją aplankantį gandrą.

Gandras – mylimas ir gerbiamas paukštis

Rodos, dar visai neseniai į vos tik iš žiemos miego pabudusius gamtos laukus iš tolimųjų kraštų sugrįžo baltieji gandrai. Šiandien, – rugpjūčio 24-ąją, minime Šv. Baltramiejaus, gandrų išskridimo dieną. Pripažinkime, kad išties smagu, kai virš namų praskrenda baltasis gandras. Nuo seno lietuviai gerbė ir mylėjo baltąjį gandrą. Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų skyriaus vadovės Nijolės Marcinkevičienės veikaluose minima, jog senovėje lietuviai tikėjo, kad baltasis gandras - šventas paukštis, nešantis žmonėms laimę. Buvo manoma, kad gandras gali paimti žmonių ligas ir nunešti į neįžengiamas pelkes. Žmonės tikėjo, jeigu sodyboje ant įkeltų į medį ar ant klojimo akėčių gandras susisuks lizdą, būsiąs geras derlius. Todėl nenuostabu, jog baltasis gandras laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu. Lietuvos ornitologų draugija 2010-uosius paskelbė baltojo gandro metais. Šiam paukščiui šiemet išskirtinį dėmesį parodė ir Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičiaus. Jis pasirūpino, kad jo kuruojamoje internetinėje svetainėje visi norintieji tiesiogiai turėtų galimybę stebėti vienos gandro šeimos gyvenimo kasdienybę.