Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šakiuose, Zanavykų turguje, gėlėmis prekiaujantys žmonės šiemet jaučia sumažėjusį gėlių perkamumą. Prekybininkų įsitikinimu, šios vasaros vėsūs orai taip pat nėra palankūs sėkmingai prekybai. Prekybininkai pastebi, kad praėjęs savaitgalis buvo bene pelningiausias gėlių pardavėjams.

Nuotr. Šiemet gėlių prekeiviai augalus pardavinėja žemesnėmis kainomis.

 

Jei pernai tuo pačiu metu vasarinių gėlių pardavinėjimo sezonas buvo besibaigiąs, tai šiemet, kol kas, pats gėlių pardavinėjimo pikas. Prekybininkai tikino, kad šiemetinė vasara ir ekonominė krizė atsiliepė ir jų verslui. „Kai pernai tuo pačiu metu žmonės pirkdavo po penkias, šešias gėles, tai šiemet perka tik po vieną, dvi“,- kalbėjo vasarinių gėlių augalininkyste užsiimanti Kristina.

Gėlių augintojų tikinimu, orai labai pablogino prekybą gėlėmis. „Žmonės laukė kol atšils. Praeitą šeštadienį buvo pats didžiausias pardavimas gėlių turguje. Vasara įsibėgėjo, nėra ko laukti, o dar niekas nesodinta. Būdavo, prieš Tėvo dieną beprotiškai gerai pirkdavo gėles. Šiemet pirko, bet jau nebe tiek gausiai. Daugiau pirko į kapus. O į namus kur kas mažiau“,- kalbėjo Kristina. Pastebima, kad geresni orai lemia ir geresnę prekybą.

Gėlių pardavėjai tikino, kad šiemet mažesniam gėlių perkamumui įtakos, be jokios abejonės, turi krizė. “Krizė visur – ir gamtoje ir prekyboje“,- pridūrė ilgametis gėlių augintojas ir pardavėjas šakietis Antanas. „Šakiuose gėlių augintojų nėra daug. Visi daugiausiai perka ir parduoda. Tai tiems gal sunkiau. Kai pats augini, tai kainą gali reguliuoti. Tuo labiau, kad Šakiuose, palyginus su kitais miestais, visada labai mažos kainos“,- kalbėjo Kristina. Tuo tarpu pašnekovas Antanas atskleidė, kad daug kas važiuoja į didžiuosius šiltnamius nusipirkti gėlių. Bet ten urmu ir pigiau gėles įsigiję perpardavinėtojai, turguje jas parduoda vėlgi už tokią pat kainą, kurią paprastas pirkėjas ten nusiperka. Šakių turguje svyranti didelė gėlė - sulfinija pardavinėjama už 10 litų, o Jurbarke šios gėlės yra pardavinėjamos po 15, 18 litų.

Antanas pernai spriges parduodavęs po 7 litus, o šiemet šios gėlės kainuoja tik 5 litus. Gėlių augintoja Staselė taip pat patvirtino, kad šiemet gėles pardavinėja kur kas žemesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, jurginai pernai kainavo 9, o šiemet 5, 6 litus. Anot Staselės, žmonės dažnai pasidera, bet vis tik gėles perka.

Nors prekybininkai tvirtino, kad lietuviai pastaraisiais metais pradėjo ypač prižiūrėti aplinką ir daug žmonių pirkdavo gėlių, dekoratyvinių augalų, šiemet vis tik pirkėjų kur kas mažiau. „Pirkėjų sumažėję, jie labai žiūri ir į kainą, ir į kokybę. Jeigu graži gėlė ir ne per brangi, tai nupirks, aišku. Perkamos pigesnes gėles“,- sakė Kristina. „Žmonės nori, kad gėlės būtų gražios ir nebrangios“,- kalbėjo Antanas.

Esą pernai žmonės patikusią gėlę iš karto pirkdavo. „Pernai jau iki Joninių mes neturėjome nė vienos gėlės. O šiemet kainą žemesnę laikome, nes mums aktualu, kad parduotume gėles. Šakiuose rinkos tokios kaip ir nėra, tai mes turguje prekiaujame vos ne urmine kaina“,- kalbėjo Kristina. Esą  kapams žmones daugiausia perka spriges, begonijas. O namų aplinkos puošimui, turgaus prekiautojų tikinimu, perkamiausios vis tik sulfinijos, svyrančios begonijos. Dažnai pirkėjai teiraujasi ir naujesnių, neįprastų gėlių, kurių kaina didesnė.

Gėlių augintoja Kristina ragina žmones nepamiršti gėlių patręšti. „Galėčiau pasakyti, kad žmonės „bijo“ trąšų. Nusipirkęs augalą turguje jį parsineša labai gražų ir galbūt galvoja, kad toks pats išliks visados. Žmonės galbūt nežino arba negalvoja, kad gėlę reikia dažniau palaistyti ir patręšti“,- kalbėjo Kristina. Vazonuose ar loveliuose augalai įsišaknija ir vienintelis tokio augalo maitinimo šaltinis yra trąšos. „Tarkim, begonija nemėgsta labai didelio tręšimo, bet sulfinija labai mėgsta. Reikia augalą stebėti ir, savo nuožiūra, kas dvi, tris dienas patręšti“,- kalbėjo Kristina.

Kaip vertinate lenkiškas gėlės? „ Apskritai jokio skirtumo nėra ar tai lenkiškos, ar lietuviškos gėlės. Lenkija šioje srityje pažengusi toli. Lenkai gėles daugina ne atžalėlėmis, o ląsteliniu būdu. Šiemet ypač daug teko važinėti po Lenkiją. Lenkai kur kas daugiau nei lietuviai skiria pinigų ir dėmesio namų aplinkos apželdinimui“,- kalbėjo Kristina. Ji tikina, kad dekoratyviniai augalai išauginti Lenkijoje ir atvežti į Lietuvą yra kur kas geresni negu tie, kurie atvežti iš Olandijos. Mat Lenkijos ir Lietuvos klimatas kur kas panašesnis nei Olandijos. Olandiški dekoratyviniai augalai sunkiai žiemoja Lietuvoje. „Tie augalai nėra prisitaikę prie lietuviškų žiemų. Tos pačios rūšies augalai auginti Lenkijoje puikiai žiemoja ir auga mūsų šalyje“,- tikino Kristina.

Kaip atskirti atvežtines gėles nuo lietuviškų? ,,Atvežtinio augalo yra dirbtinai išpūstas žiedas. O Lietuviško augalo žiedai tiesiog natūraliai išsivysto ir žydi visą vasarą”,- pasakojo Staselė.   

Nepaisant ekonominių ir gamtos krizių gėlių prekeiviai darbščiai dirba ir taikosi prie įvairiausių situacijų, kad išliktų. Gėles auginantis Antanas tikina, jog šis verslas nors ir neatneša didelių turtų, bet bent jau leidžia būti pačiam sau šeimininku. Jie tiki, kad bet kokiu atveju išliks ir toliau plėtos savo gėlininkystę - mažą versliuką, kuris yra kaip papildomas pragyvenimo šaltinis.

Tuo tarpu turguje sutikta moteris, vardu Stasė, sakė, kad su prekiautojais ji mėgsta pasiderėti. Mat šiuo laikotarpiu vis tik svarbi kaina. Moteris gėles perka mažesnes ir pigesnes, nes jos esą geriau prigyja naujai pasodintoje vietoje.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."