Mokslininkai Aplinkos ministerijai rekomenduoja šiemet leisti sumedžioti ne mažiau kaip 40 vilkų. Pasak ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, vilkų populiacija Lietuvoje yra pakankamai stipri ir gyvybinga, todėl mokslininkų pasiūlymas bus svarstomas.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir Žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai remiasi tyrimų duomenimis, liudijančiais apie didėjantį vilkų skaičių. Taip pat teigiama, kad šių žvėrių prieaugis didesnis nei vykdyto reguliavimo apimtys. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje gali gyventi nuo 300 iki 400 vilkų.

Tarptautinės konvencijos, kurias yra pasirašiusi ir mūsų šalis, vilkų medžioklę draudžia, nes Europoje tai - nykstantys gyvūnai, tačiau Lietuvai daroma išimtis - vilkų populiacija gali būti reguliuojama, bet medžioklės terminai ir sumedžiojamų gyvūnų limitai yra riboti. Taigi vilkai Lietuvoje yra medžiojama rūšis.

Iki 2002 m. medžioklės sezonas truko nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. Kvotų nebuvo, o kai kuriuose rajonuose už sumedžiotą vilką buvo mokama premija. 2002 metais buvo pakeisti medžioklės terminai: sezonas truko nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d., premijos nebuvo mokamos.

2005 metų pabaigoje medžioklės terminai pakeisti trečią kartą ir pirmą kartą įvesta kvota sumedžiojimui. Medžioklės sezono trukmė - nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., kvotos dydis - 20 vilkų.

2008 metams nustatyta 30 vilkų sumedžiojimo kvota, kuri įvykdyta iki sausio vidurio. Visais metais, kai vilkų medžioklei įvesta kvota, ji buvo įvykdyta gerokai anksčiau medžioklės taisyklėse numatyto termino - balandžio 1 dienos.

S. Paltanavičius yra įsitikinęs, kad ne visada plėšrūnų padaryti nuostoliai vilkams "nurašomi" pelnytai. Jo manymu, vasaros pradžioje ir viduryje ganyklose dažniausiai siautėja sulaukėję šunys.

"Dabar jų stebima vis dažniau, tokie benamiai gyvūnai greitai buriasi į gaujas, kuriose įsigali šuniniams gyvūnams būdinga hierarchija ir ypač grupinės medžioklės instinktas. Be to, sulaukėję šunys yra drąsūs, pjauna grobį prie pat namų, net kiemuose, aptvaruose. Vilkai vengia bet kokio jiems nežinomo daikto, objekto, yra labai įtarūs", - teigia S. Paltanavičius.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojo mokslui Lino Balčiausko manymu sulaukėjusių šunų egzistavimas netoleruotinas, nes tai gresia ne tik biologinei įvairovei, bet kelia tiesioginį pavojų ir žmogui.

Tačiau jis atsisako komentuoti žiniasklaidoje kartais vis pasirodančius teiginius, kad ūkininkų gyvulius pjauna vilkų ir šunų hibridai.

"Iki šiol Baltijos šalyse žinomas vienintelis vilko ir šuns hibridų egzistavimo gamtoje atvejis. Aplinkos ministerijos užsakymu Ekologijos institutas rengiasi ištirti sumedžiojamų vilkų genetines ypatybes. Mes būtume labai suinteresuoti patikrinti ir manomai hibridinių individų kilmę", - sakė L. Balčiauskas.
Parengta pagal ELTA.

 

 "Draugo" inf.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."