Sima BURKŠAITYTĖ

UAB “Gelgaudiškio melioracija” direktorės Virginijos Remeikienės kabineto durys pastaruoju metu varstomos vis dažniau. Už jų – besiskundžiantieji, kurie laukia vienokio ar kitokio atsakymo. Tiesa, tai jau ne UAB “Gelgaudiškio melioracija”, o UAB “Stagro”, apie kurios rugpjūčio 25 dieną naujai priimtus įstatus darbuotojai, aišku, nieko nežino...

Nuotr. Direktorė V. Remeikienė tvirtina, jog dėl daugelio nesėkmių kaltas darbuotojų požiūris.

Priekaištų  šiai įmonei turi tiek jos darbuotojai, tiek žemės nuomotojai, tiek tie, kurie gyvena bendrovės dirbamų laukų kaimynystėje. Žemės nuomotojai piktinasi nemokama nuoma arba sugadinta, netinkamai dirbama žeme, gyvenantys kaimynystėje – sugadintais laukų keliais, darbuotojai – nemokamais atlyginimais, nesiskaitymu ir prievole tylėti. Nors skundai ir priekaištai pilasi kaip iš gausybės rago, užspeista į kampą direktorė vis dar nenori su jais sutikti.

Paklausta, kaip galėtų pakomentuoti susidariusią sunkią bendrovės situaciją, direktorė paklausė: “Kokią?” Virginija Remeikienė teigė, jog 2006 metais, kai ji pradėjo dirbti čia, jau buvo skolų. Tuo metu buvo pateikta paraiška investiciniam projektui. Visgi 2007-2008 metų laikotarpį moteris įvardina kaip sąlyginai ramų. Tuo metu parašytas naujas modernizavimo projektas. “Tada buvo normalios pieno kainos, susiplanavome veiklą, o po to... visos pieno kainos “nuvažiavo” perpus,- pasakojo V. Remeikienė. – Dabar turime, ką turime...” Moteris teigė, jog parama iš Europos fondų dar tik ateis, o viskas jau padaryta iš savų resursų, paimtos paskolos. “Fermos modernizuotos, o paramos teks laukti pusę metų “,- aiškino sunkią finansinę padėtį direktorė.

Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje – darbuotojų flange – verda kitokios aistros. Praeitais metais niekas net nesapnavo, kas jų lauks šį rudenį. Ar būtų jie patikėję, kad šiemet bus tokių, kurie algos lauks po kelis mėnesius. Teko girdėti skundą, kad alga vienam darbuotojui nesumokėta nuo kovo mėnesio. “Ne visai taip. Algos ne nuo kovo, o nuo liepos, gal nuo gegužės kai kam nemokėtos”,- tikslino direktorė. Nepaisant to, virš bendrovės vadovų galvų kaupiasi planuojamo darbuotojų streiko debesys. Darbuotojai, surinkę parašus, siuntė raštą į Valstybinę darbo inspekciją Vilniuje. Jie teigė, jog tuomet, kai bendrovės finansinė padėtis iškilo viešumą, po truputį ėmė rastis ir pinigų algoms išmokėti.

V. Remeikienė tvirtino, jog tai, kas šiuo metu kelia darbuotojų nepasitenkinimą, yra klaidų, padarytų per ilgus metus, pasekmė. Anot jos, dabar labai sunku, bet, kita vertus, tai natūralus ankstesnės bendrovės veiklos koncepcijos padarinys. “Norėta gero, tad visi tapo akcininkais, turtas tapo bendraliaudine nuosavybe: kas nori, tas ima. Reikia suprasti, kad tvarka turi būti kitokia, dirbti reikia kitaip, resursus naudoti kitaip. Per vienerius - dvejus metus sunku ką nors pakeisti, bet būtina to siekti, kitaip mes iš tos balos, kur dabar esame, neišbrisime”,- kalbėjo V. Remeikienė.

Prabilus apie tai, kad laukia pokyčiai, papūs nauji vėjai, darbuotojai tik nusišypsojo. “Sakykit, iš kurios pusės tie nauji vėjai turi pūsti. Aš atsisuksiu į tą pusę susyk!”- ironiškai pakomentavo prisistatyti nepanoręs darbuotojas. Nei vienas kalbintas darbuotojas nesutiko fotografuotis ar prisistatyti, nes mano, jog tuomet būsiąs iš karto atleistas. Darbuotojai tikina, jog visi, kurie išdrįso pasiskųsti, čia jau nebedirba. Taigi, nors jau keli mėnesiai darbininkai lieja prakaitą už dyką, akivaizdu, kad perspektyva išeiti iš darbo jų nevilioja.

Tuo tarpu V. Remeikienė pateikė šiek tiek kitokį atleidimo iš darbo scenarijų. Ji pasakojo, jog įmonės darbuotojai šiuo metu keičiasi, daugelį teko atleisti. “Įsivaizduokite, atleidus dalį darbuotojų, mūsų našumas nepakito. Vadinasi, tada buvo našumas per mažas, buvo tinginiaujama”,- tikino V. Remeikienė.

Padidinus darbo valandų skaičių, verčiant dirbti sveikatos kaina, kaip sakoma “iki išprotėjimo”, įmanoma išlaikyti tą patį našumą..? “Pas mus darbuotojai tai jau tikrai nedirbdavo “iki išprotėjimo”,- nusišypsojo direktorė. Moteris teigė, jog buvo aplaidžiai žiūrima į darbą. “Reikia tobulinti darbo organizavimą, našumą”,- kalbėjo V. Remeikienė.

“Kodėl mus skundžia?,- uždavė retorinį klausimą direktorė. – Gal todėl, kad trąšų mažiau gauna, gal benzino? Visi įpratę, kad tai valstybinė įmonė, vagia, tačiau dabar atėjo metas keistis. Kiti jau susitvarkė šias problemas, o mes dar tik ruošiamės. Visi turi suprasti, kad čia įmonė, kurios pelnas priklauso nuo kiekvieno, kuris čia dirba. Kuo greičiau naujas suvokimas ateis, tuo bus geriau”,- kalbėjo direktorė.

Ar ne vėlu kalbėti apie naują suvokimą? Ar direktorė mato bendrovės ateitį? “Aišku, kad matau. Dabar mes tvarkome laukus, iš naujo matuojame. Aš netikiu, kad į Gelgaudiškį ateis stebuklingas dėdė investuotojas ir viską sutvarkys. Turime patys suktis, išlaikyti darbo vietas. Juo labiau, kad metų gale gausime išmokas. Aišku, gyventi išmokų sąskaita nėra gerai. Reikia, kad jos būtų priedas, galimybė tolimesnėms investicijoms”,- brėžė ateities kontūrus V. Remeikienė.

Darbuotojai tikina, kad jų atžvilgiu daromas didžiulis spaudimas, tenka patirti pažeminimą: kaip pasakoja darbuotojai, vadovybė juos net “bomžiukais” yra pavadinusi. Daugelį metų dirbę UAB “Gelgaudiškio melioracija” asmenys netenka darbo, netenka pragyvenimo šaltinio. Kiti – spaudžiami išeiti savo noru. Tiesa, jei darbdavys juos atleistų, tektų mokėti dideles išeitines kompensacijas, o jei išeitų savo noru... Taigi, spaudžiant darbuotojus, siekiama sutaupyti.

Darbuotojai turėtų žinoti, jog pagal 140 Darbo kodekso straipsnio 2 dalį, jie turi teisę dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo, pvz., algos nemokėjimo, nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėję darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas. Darbdavys privalo sumokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."