Mūsų šalies pieno perdirbėjai jau metus laiko kryžiuoja ietis su ūkininkais dėl numatomos statyti naujos ūkininkų kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos, o kaimyninėje Lenkijoje jau kelinti metai sėkmingai dirba didžiulė ūkininkų kooperatinė pieno perdirbimo įmonė "Mlekpol".

Žemės ūkio ministerijos iniciatyva grupė Lietuvos žiniasklaidos atstovų apsilankė šioje gamykloje ir jos dalininko - ūkininko Jano Zavadskio (Jan Zavadzki) ūkyje. Lenkijoje grupę pasitiko ir lydėjo Punsko valsčiaus sekretorius Jonas Vaičiulis.

Lenkijos Punsko valsčiuje veikianti kooperatinė perdirbimo įmonė "Mlekpol" per dieną pieno perdirba tiek, kiek visos penkios Lietuvoje veikiančios didžiosios pieno perdirbimo įmonės, o kooperatyvo nariams už natūralų pieną mokama beveik brangiausiai Lenkijoje - 1,2 zloto, arba 96 lietuviškus centus už litrą. Kooperatinė pieno perdirbimo įmonė sėkmingai pasinaudojo apie 30 mln. zlotų ES parama.

Savo veiklą 1982 m. pradėjęs pieno perdirbimo kooperatyvas "Mlekpol" šiandien jungia 14 tūkstančių kooperatyvų narių. Kooperatyve yra ir smulkių - apie 10 l pieno per dieną pristatančių į vis dar veikiančius pieno supirkimo punktus (tokių ūkių kooperatyve vos 15 proc.), ir stambių, per dieną tiekiančių apie 2,5 tūkst. litrų pieno. Tiesa, pieno supirkimo kaina, kurią gauna stambūs ir smulkūs ūkiai, skiriasi, nelygu pieno surinkimo kaštai.

"Mlekpol" šiandien turi 12 pieno perdirbimo įmonių, kurios per dieną superka apie 4,1 mln. litrų pieno ir gamina 120 pavadinimų pieno produktų.

"Mūsų produkcija nėra pati pigiausia - parduotuvėse pieno (litro) kaina siekia ir 3 zlotus (2,5 lito), tačiau Lenkijoje užimame apie 14 proc. pieno produktų rinkos. Apie 60 proc. "Mlekpol" produkcijos eksportuojame į visas pasaulio šalis", - pristatydamas kooperatinės pieno perdirbimo įmonės veiklą sakė ilgametis kooperatyvo valdybos pirmininkas Edmundas Boravskis (Edmund Borawski).

Kooperatyvas sėkmingai pasinaudojo SAPARD parama - už 30 mln. zlotų (8 mln. litų) modernizavo pieno bei grietinėlės gamybos bei fasavimo linijas, sūrių gamybą. Kadangi įmonė neatitinka šiuo metu ES paramos gavėjams keliamų reikalavimų (stambios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės neremiamos), dar 200 mln. zlotų pastaraisiais metais į perdirbimo įmones investavo patys kooperatyvo nariai.

Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko, dabar pieno "Mlekpol" metinė apyvarta siekia 2 mlrd. zlotų (1,6 mlrd. litų), o įmonės kapitalas vertinamas 6 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. litų). Visos dvylika "Mlekpol" pieno perdirbimo įmonių specializuojasi tam tikrų pieno produktų gamyboje.

Grajeve įsikūrusioje įmonėje apie 220 žmonių.

"Mlekpol" žaliavinio pieno pristatymo paslaugą perka ir privačios įmonės, dirbančios su moderniais pienovežiais. Į įmonę atvežtas pienas tikrinamas vietinėje laboratorijoje.

"Nesunkiai atsekama žaliavos kilmė - pati geriausia drausminimo priemonė gamintojui. Radus nekokybiško pieno ir atsekus jo tiekėją, gamintojas įpareigojamas padengti visas dėl nekokybiško pieno įmonės patirtas išlaidas: transporto kaštus, sugadintą kitų ūkininkų pieną, pieno utilizavimą. Tačiau tokių atvejų pasitaiko labai retai", - sako keliolika metų Mlekpol" įmonėje išdirbęs jos direktorius Zbignevas Grošykas (Zbygnew Groszyk).

"Pagrindinis mūsų argumentas užkariaujant pasaulio rinkas - gera gaminio kokybė ir ją atitinkanti kaina", sakė Z.Grošykas. Jo nuomone, konkurencija - vienas esminių pažangos pieno sektoriuje argumentų.

Beje, jis nutylėjo, kad prieš kelerius metus Rusijos veterinarijos ir sanitarijos inspektoriai buvo sustabdę pieno produktų (daugiausiai sūrių) eksportą iš 35 Lenkijos pieninių, tarp jų ir iš Grajevo gamyklos). "Mlekpol" 2004 metais į tą šalį eksportavo 9,5 tūkst. tonų sūrių už 15,5 mln. JAV dolerių.

Jei kooperatinė įmonė uždirba pelno, metų gale per paskutiniuosius mėnesius ji pakelia pieno supirkimo kainą kiekvienam kooperatyvo nariui proporcingai pagal pristatytą pieno kiekį. Toks priedas metų gale gali siekti 0,096-0,12 zloto (12-15 centų) už kiekvieną pristatytą pieno litrą.

"Mlekpol" pieno perdirbimo įmonės Grajeve direktorius Z. Grošykas į žurnalistų klausimus apie galimybes žaliavinį pieną pirkti Lietuvoje atsakė vienareikšmiai: "Mielai į Lietuvos prekybos centrus tiekiame pieną "Margė", tačiau Lietuvoje pieno neperkame ir artimiausioje ateityje tokių planų neturime".

Lenkų ūkininkas J. Zavadskis sako, kad be kooperatinės pieno bendrovės jis nematytų savo veiklos perspektyvų. Dabar jis laiko daugiau kaip 100 karvių bandą, už pristatomą pieną gali plėsti ir modernizuoti gamybos technologijas. Ūkiui modernizuoti jis gavo per milijoną zlotų ES paramos.

Tuo tarpu Lietuvoje jau metai kaip nerimsta aistros dėl naujos ūkininkų kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos. Žemdirbiai tikisi, kad taip bus sukurta konkurencinė rinka žaliavinio pieno supirkimo rinkoje, nes pastaruoju metu veikia tik didžiųjų pieno perdirbėjų suformuota monopolinė rinka.

Perdirbimo įmonių atstovai kritikuoja Vyriausybę, kad ši planuoja naujai pieno perdirbimo įmonei skirti 60 mln. litų ES paramos, tačiau nutylima, kad nuo 2003 metų šalies perdirbimo įmonės iš ES ir valstybės gavo 92,4 mln. litų įmonėms modernizuoti ir dar beveik tiek pat lėšų buvo skirta pieno produktų eksportui remti bei kainai rinkose palaikyti.

 

ELTA ir „Draugo“ inf.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."