Giedrė PLEČKAITYTĖ

Sausio 7- 8 dienomis Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko mokymai „Pieno kokybės rodiklių gerinimas, vykdant somatinių ląstelių skaičiaus ir bakterinio pieno užterštumo kontrolę ir prevenciją“. Mokymus vedęs Lietuvos pieno ūkio asociacijos narys, biomedicinos mokslų daktaras Sigitas Japertas teigė, jog pienininkystės ūkio sektorius turi didelių problemų. Dr. S. Japertas pasidalijo mintimis apie pienininkystės problemas bei jų sprendimo galimybes.

Nuotr. Šakiuose mokymus vedęs Dr. S. Japertas sakė, kad šalies pieno ūkio sektorius turi didelių problemų.

 
Didelės problemos

Šakiuose viešėjęs Lietuvos pieno ūkio asociacijos narys Sigitas Japertas rajono pienininkystės sektoriaus ūkininkams aiškino, kaip užtikrinti pieno kokybę. Mokymuose didžiausias dėmesys buvo skirtas somatinių ląstelių mažinimui piene. Siekiama, kad ūkininkai parduotų tik sveiką pieną. Pienininkystė ūkio sektoriuje nemažai sumaišties įnešė didžiosios mūsų kaimynės - Rusijos iškelta problema dėl randamų antibiotikų liekanų lietuviškuose pieno produktuose. Pasak Dr. S. Japerto, pienu, kuriame randama antibiotikų liekanų, negalima girdyti nei veršelių, nei kačiukų, nei šuniukų. O apie pardavimą žmonėms nėra ką ir kalbėti. Antibiotikais užterštas pienas privalo būti sunaikintas, išpiltas į srutų rezervuarą.

„Antibiotikų likučiai, Rusijoje tikrinami kur kas griežčiau nei Lietuvoje ar Europos Sąjungoje. Manau, rusai gina savo vartotojų teises. Antibiotikų likučiai pieno produktuose kenkia žmogui. Aš noriu gyventi ir noriu, kad mano vaikai gyventų, o susirgę turėtų kuo gydytis. Apie jokius likučius mums negalima net kalbėti. Mikrobai pripranta ir išsigimsta, pasidaro atsparūs vaistams – antibiotikams. Lietuvoje pienas turi būti švarus“,- argumentavo Dr. S. Japertas. Anot pašnekovo, pieno kokybė aktuali visiems gyventojams.

Keturiolika metų kokybės kontrolės konsultavimo srityje dirbantis S. Japertas sakė, kad Lietuvoje pieno kokybė palyginti su kitomis šalimis yra bloga. Šalyje metai iš metų auga karvių sergamumas slaptuoju mastitu. Ar karvė serga šia liga galima sužinoti atlikus pieno tyrimą. Tyrimas parodo somatinių ląstelių kiekį piene. Anot S. Japerto, Lietuvoje karvių sergamumas slaptuoju mastitu siekia net 56 procentus. Apie 18 procentų karvių serga chroniniu mastitu. Tokias karves būtina pakeisti sveikomis. „Nebūtų bėdos, jeigu sergamumas siektų iki 30 procentų. Ūkininkai stengiasi, kad pieno tyrimai būtų geri, o ne karvės sveikos. Pieno tyrimų rezultatai ne retai būna gaunami apgaulės būdu“,- teigė S. Japertas. Pasak pašnekovo, nė vienoje ES ir mūsų kaimyninėse šalyse nėra tokio aukšto karvių sergamumo kaip Lietuvoje. Europoje karvių sergamumas siekia 12 – 25 procentų. Pasak S. Japerto, įmanoma šią problemą išspręsti be didelių investicijų, tačiau tam reikia žmonių noro. Šalies karvių sergamumas galėtų sumažėti per nepilnus metus laiko. Anot jo, pirmiausiai reikia pripažinti, kad Lietuvos ūkininkų karvės serga, o tada visiems susitelkti ir spręsti šią problemą. „Čia yra daugiau nenoras to daryti ir galvojimas, kad tai kainuoja brangiai. Jeigu aš turiu karvę, tai reikia galvoti apie tai, ką aš turėsiu daryti, kad ją apsaugočiau nuo ligos. Pirmiausiai reikia gerai gyvulį pašerti ir švariai laikyti. Ar reikia čia kokių investicijų? Reikia laikytis elementarių reikalavimų“,- argumentavo Dr. S. Japertas. Anot jo, ūkininkai prašo skirti lėšų karvių gydymui, bet pats geriausias karvių gydymas yra ne antibiotikai, o prevencija ir profilaktika. „Profilaktikai turi būti skiriamos lėšos, o ne karvių gydymui. Aš esu prieš nesąmoningą antibiotikų vartojimą“,- pridūrė pašnekovas.

Dr. S, Japertas teigė, jog Lietuvoje pats geriausias pienas gaminamas Šeimos ūkiuose, kuriuose auginama 20 – 30 karvių. Kalbant apie bendroves, kuriose auginamos karvės, tai čia situacija bloga. Anot S. Japerto, gerų bendrovių Lietuvoje ir Šakių rajone yra labai mažai. Didžiausias žemės ūkio bendrovių, auginančių karves, trūkumas yra tas, kad jose gyvuliai apleisti. S. Japertas pasidžiaugė Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrove, kuri geriausiai Lietuvoje, užtikrina galvijų sveikatingumą, jų priežiūrą, šėrimą.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."