Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šakių seniūnijos Valiulių kaimo gražiame gamtos kampelyje prieš kelerius metus modernioje sodyboje įsikūrė Varvarinų šeima. O prieš pusę metų sodyboje iškilo nedidelė trisparnė vėjo jėgainė, liudijanti sodybos šeimininkų polinkį domėtis elektros gamyba iš atsinaujinančių gamtos resursų.

Nuotr. M. Varvarinas tikino, jog dažnai realus vėjo greitis neatitinka sinoptikų prognozuojamo.

Atradinėjame – tai, kas jau sena

Mindaugui Varvarinui atvėrus savo sodybos namų duris, pasiteiravome, kodėl jų sodyboje iškilo vėjo jėgainė bei kas paskatino galvoti apie elektros gamybą iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Pokalbio metu vyriškis pabrėžė, jog vėjo jėgainės jokia naujiena. Toks elektros gamybos būdas seniai buvo žinomas mechanikos naujovėmis besidomėjusiems mūsų seneliams. Tačiau šiandien vėl aktyviau pradedama kalbėti alternatyviosios energetikos klausimais lyg apie ganėtinai naują dalyką.

 
Pasiteiravus, kada ir kas paskatino statyti vėjo jėgainę, M. Varvarinas teigė, jog tokia mintis gimė prieš septynerius metus. „Kokia čia idėja? Čia visai ne idėja. Galiu pasakyti, kad tiesiog turiu „technikos ligą“ “, - nestokojantis sąmojo pradeda pokalbį M. Varvarinas. Taigi, sodyboje ne pati galingiausia, didelių techninių reikalavimų nekelianti vėjo jėgainė buvo pastatyta norint patenkinti šeimininko vidinius poreikius. Tai - svajonės įgyvendinimas. „Norint atsiriboti nuo elektros gamintojų monopolio, vėjo jėgainė turėtų būti penkis – šešis kartus galingesnė, bent 30 metrų aukščio, nes vėjas pažeme nepučia. Nors sinoptikų prognozės teigia ką kitą. Iš tikrųjų didelė dalis žmonių  nesupranta vėjo greičio“,- kalbėjo M. Varvarinas. Vyriškis vėjo jėgainę vertina kaip puikiai įgyvendintą eksperimentą, kuris padeda taupyti elektrą. Jėgainės pagamintą elektrą Varvarinai naudoja vandeniui šildyti, kurio šiluma priklauso nuo lauke vyraujančio vėjo greičio. Jėgainė gamina nuo 300 iki 600 voltų įtampą, priklausomai nuo vėjo greičio ir apkrovimo. Didėjant įtampai, jėgainę reikia stabdyti.

M. Varvarinas pripažino, jog jo sodyboje pastatyta trisparnė vėjo jėgainė – ne pelno siekiantis projektas. „Šiuo metu aš galvoju dar tris sparnus pridėti, tuomet elektrą bus gali išgauti pučiant mažesniam vėjui. Maksimaliai subalansuota vėjo jėgainė turėtų atsipirkti vidutiniškai per penkis – šešis metus. Žinot, verslininkai sako, jeigu per aštuonis metus neatsiperka, tai neverta nei prasidėti. Ta mintimi, kad atsipirktų stačiau gal tik 50 procentų“,- apie jėgainės naudą kalbėjo M. Varvarinas. Jis nepanoro tiksliai atskleisti, kiek atsiėjo vėjo jėgainės statybos. Tačiau patikino, kad jėgainės vertė prilygsta vidutinės vertės nešiojamam kompiuteriui. Jėgainę galima pastatyti už ganėtinai minimalias lėšas. Anot vyriškio, kiekvienas žmogus, norintis turėti savo sodyboje vėjo jėgainę, tai gali padaryti gana nesunkiai ir be didelių investicijų. Tam tereikia tik noro ir domėtis vėjų jėgainių technologijomis. Mažo galingumo vėjo jėgainių sandara nėra labai sudėtinga. „Du guoliai, magnetų krūva ir generatorius sukasi. Ten nieko sudėtingo nėra. Viską galima pasidaryti pačiam“,- pridūrė M. Varvarinas.

M. Varvarinas visuomet džiaugiasi, kai už lango siaučia vėjai, nors apskritai lietuviams tai ne pats maloniausias gamtos reiškinys. Mažo galingumo vėjo jėgainė pradeda veikti pučiant mažiausiai 3 m/s vėjui, o apčiuopiama nauda gaunama pučiant 5 m/s vėjui.

Pasak vyriškio, vėjo jėgainių nominalai skaičiuojami pučiant 10 m/s vėjui. Tokios dienos Lietuvoje būna tik aštuonios per metus. Juokaudamas jis pridūrė, jeigu vėjo greitis Lietuvoje būtų toks, kokį matome per televizijos pranešimus, tai generatorius galėtume statyti kaip krepšinio lentas. Mat sinoptikų prognozuotas vėjo greitis bent jau pas mus neatitinka realybės. Jis dažniausiai būna gerokai mažesnis. Pasak M. Varvarino, darbinio vėjo greitis - 8 – 10 m/s.

Kur geriausiai kaupti elektrą? Pagamintą elektrą, kurią galvojama naudoti buityje, geriausia kaupti akumuliatoriuose. „Bet geriausias elektros „kaupėjas“, kaip ir visoje Europoje, būtų elektros tinklai. Jie - pats didžiausias akumuliatorius“,- pridūrė M. Varvarinas.

„Paraginčiau rajono ūkininkus ar šiaip pavienius asmenis savo sodybose bandyti statyti vėjo jėgaines, žinoma, jeigu tai įdomu. Be jokių konkursų vėjo jėgainių elektrines galima statyti net iki 250 kilovatų. Tik pastatęs supranti, kad gali naudoti vėją“,- argumentavo M. Varvarinas. Jis pataria žmonėms pradėti racionaliau galvoti apie elektros energijos vartojimą. Nebijoti pabandyti naudoti tiek vėjo, tiek ir saulės energiją, kol dar niekas neapmokestino šių nuo seno puikiai žinomų resursų ir taip prisidėti prie gamtos saugojimo ir savo ekonomikos gerinimo.

M. Varvarinas artimiausiuose planuose numatęs pastatyti dar vieną vėjo jėgainę, kuri bus vertikalios ašies.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."