Sima BURKŠAITYTĖ

Vasario pabaigoje ūkininkas Vilhelmas Kunsta turėtų būti apdovanotas laimėjęs antrąją vietą Šakių rajono „Metų ūkio“ konkurse, kurį organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga. Tačiau kai kuriems Sudargo gyventojams gerą žodį apie šį ūkininką tarti sunku – yra tokių, kuriems nuo 2008 metų jis nesumoka pinigų už žemės nuomą.

Nuotr. Iš ūkininko V. Kunstos pinigų nepavyko atgauti net moteriai, kurios duktė po sunkios avarijos atsigavo iš komos. Jo pasiteisinimai, kad neturi pinigų, įtikina ne visus.

Skundžiasi ne vienas

Visą gyvenimą bibliotekininke dirbusi Marija Janušaitienė svarsto galimybę nutraukti žemės nuomą V. Kunstai. „Kodėl turiu atiduoti žemę dykai?“- klausė pamažu netenkanti kantrybės moteris. Tiesą tariant, ji ne visai teisi: M. Janušaitienė, kaip ir daugelis kitų, dar sumoka ir žemės mokestį, kurio ūkininkas taip pat negrąžina. „Susirenka deklaracijas ir žada, kad už viską sumokės, tačiau kol kas tai tik pažadai“,- pasakojo M. Janušaitienė, žemę nuomojanti trejus metus, o dvejus negaunanti pinigų už nuomą.

 
Reginos Pantelaitienės duktė būdama nėščia papuolė į avariją ir kurį laiką buvo komoje. Neaišku, ar ji vaikščios, nors ir atsigavo. Kad ir kaip moteris prašo pinigų, kurių šiandien taip reikia, bet V. Kunsta bėga nuo moters. Gyventojai teigė, jog jų kantrybės gijos jau ima trūkinėti.

Bibliotekininke dirbanti Valerija Endriukaitienė ilgai bandė susisiekti su V. Kunsta. Šis ne tik moterį sutikti vengdavęs, bet ir į skambučius neatsiliepdavęs. Galiausiai pavykus su V. Kunsta pasikalbėti, moteris stengėsi paaiškinti, jog pinigai šiuo metu šeimai itin reikalingi. Vaikai studijuoja Kaune, ji pati – Marijampolės kolegijoje, mokslai nemažai kainuoja, todėl primygtinai prašė ūkininką grąžinti pinigus. Jei ne – žemės jam daugiau nenuomosianti. Kaip teigia gyventojai, V. Kunsta visada sako: „Palaukit“. Šį kartą ūkininkas, matyt, išsigando, jog moteris perleis žemę kitiems, ir sumokėjo. Tačiau  tik už 2008 m., už 2009 m. liko skolingas.

Susitikus redakcijoje V. Kunstai buvo pasiūlyta, kad jis žmonėms sumokėtų nors dalį pinigų, jei nori bent truputį apginti savo garbę. V. Kunsta pažadėjo ir pasakojo, jog šiuo metu jam finansinių sunkumų kelia 2009 m. padarytos investicijos į sandėlį-džiovyklą, pasiguodė, jog sumokėjo labai daug už trąšas, o šiemet parduodamas derlių mažai uždirbo... Ūkininkas tikino, kad truputį žmonėms duos dabar, o visiškai atsiskaitys iki pavasario, kai gaus išmokas. Anot M. Janušaitienės – V. Kunsta „jų krašto vaikas, sąžiningi jo tėvai, todėl nesupranta, kas staiga nutiko, jog ūkininkas pradėjo šitaip elgtis. Ji teigė, kad V. Kunsta galėtų pasikalbėti su žmonėmis, o ne jų vengti. Pats ūkininkas prieštaravo šiai minčiai sakydamas, kad nenori kalbėtis su žmonėmis, meluoti, jei žino, kad negalės atsiskaityti. „Bet aš tikiu, kad susitvarkysiu, ūkis pajėgus, prašviesėjimo laukiu po kito derliaus“,- kalbėjo V. Kunsta.

Po savaitės susisiekus su V. Kunsta ir paklausus, ar jis bent iš dalies atsiskaitė su kuriuo nors žemės nuomotojui, ūkininkas atsakė neigiamai. Kaip žinoma, iki Naujųjų metų gautos susietos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pasėlius, kurios gali siekti net ir 370 Lt. Į kieno aruodus įplaukė jos? „Yra paskolos, viskas...“- tegalėjo atsakyti ūkininkas, nesugebėjęs ištesėti savo pažado net ir tada, kai jo elgesiu susidomėjo spauda...

Kalbant apie gyventojo bandymą spręsti šį klausimą juridiškai, reikėtų išsiaiškinti esminį dalyką: sudaryta panaudos ar nuomos sutartis? Jei pasirašyta panaudos sutartis, juridiškai ūkininkas gyventojams už žemę mokėti neprivalo, todėl kreipimasis į teismą būtų bevaisis. Savininkas moka žemės mokestį, o tas, kuriam perleista žeme naudotis, jam šias išlaidas padengia arba ne. Taigi, kiekvienas nuomotojas turėtų pirmiausiai susirasti šį svarbų dokumentą.

M. Janušaitienė teigė, kad ji su V. Kunsta pasirašė privačios žemės nuomos sutartį 2007 m., kur bendru susitarimu už 98 arų jai nuomininkas turėtų mokėti 147 Lt. Sutartyje nepažymima, iki kada nuomininkas turėtų atsiskaityti. M. Janušaitienė žemę patikėjo V. Kunstai nuomotis iki 2017 metų.

Ne paslaptis, jog neapdairiai surašytos sutartys vėliau kelia nemažai problemų, todėl visada reikėtų būti atidžiam. V. Kunstos pavyzdys rodo, jog patikimu laikytas žmogus vėliau gali labai nuvilti. Pasak teisininko Juozo Jacevičiaus, jei sutartyje yra nuompinigių dydis, tačiau nėra atsiskaitymo termino, paprastai laikoma, kad mokestis yra metinis ir turi būti atsiskaitoma iki tų metų gruodžio 31 d. Jeigu žemės savininkė 2 metus negauna nuompinigių, tai yra akivaizdus jos teisių pažeidimas.

Žmonėms, kuriuos vargina panašios problemos, J. Jacevičius patartų kreiptis į žemės savininkų, ar ūkininkų sąjungą, kuri sudrausmintų nesąžiningą ūkininką, įpareigotų nedelsiant atsiskaityti. Kitas variantas – imtis teisinių priemonių papildyti žemės nuomos sutartį, aiškiai joje numatant žemės nuomos mokesčio dydį, atsiskaitymo tvarką, baudas, delspinigius, nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas, kurių viena būtų atsiskaitymo tvarkos pažeidimai.

Sutarties papildymo reikalu žemės savininkas turėtų parašyti laišką nuomininkui, kuriame išdėstytų papildomas sutarties sąlygas ir nustatytų terminą, per kurį nuomininkas turėtų pranešti, ar priima sutarties papildymus ar ne (paprastai toks terminas - 30 kalendorinių dienų). Jei ūkininkas parašys atsakymą, kad sutinka, nuo tada bus laikoma, kad sutartis papildyta apsikeitus tokiais laiškais. Galima pasiųsti naują visos sutarties tekstą su papildytomis sąlygomis, tą tekstą pasirašius abiems pusėms ir turėsime naują papildytą žemės nuomos sutartį. Jei ūkininkas tylės arba duos neigiamą atsakymą, reikš, kad papildyti sutartį atsisakoma. Tokiu atveju žemės savininkas turėtų kreiptis į teismą arba dėl sutarties priverstinio papildymo, arba dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Dėl atitinkamo ieškinio pareiškimo surašymo ir kitų procesinių veiksmų reikėtų kreiptis į advokatą.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."