Žemės ūkio ministerija inicijuoja ekspertų darbo grupę, kuri turėtų išanalizuoti alternatyvių energijos šaltinių naudojimo perspektyvas žemės ūkyje, jėgainių prijungimo prie elektros tinklų technines galimybes ir pateikti savo pasiūlymus Seimo valdybos įkurtai darbo grupei, kad šie pasiūlymai būtų įtraukti į Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą.

Žemės ūkio ministerijoje aptariant šio įstatymo projekto pagrindines gaires pažymėta, kad daugiausia problemų kyla elektros energetikos srityje. Pasirodo, skirstomieji tinklai, pirmiausia VST, jau dabar neišduoda vėjo jėgainių prijungimo techninių sąlygų, motyvuodami tuo, kad šių sąlygų (pagal galią) išduota keleriopai daugiau negu gali elektros energijos iš tų jėgainių priimti.

"Per pastaruosius metus nesudarytos pakankamos sąlygos nedidelės galios (iki 250 kW) vėjo ir biodujų jėgainėms įsijungti į šalies elektros energijos tinklus", - teigė viceministras Aušrys Macijauskas.

Pasak bendrovės "Lietuvos energija" technologijų direktoriaus Valdo Bancevičiaus, Lietuvos teritorija yra suskirstyta į 6 vėjo elektrinių prijungimo zonas, kurių didžiausia koncentracija yra Vakarų Lietuvoje. Investicijos į vėjo elektrinę atsiperka tik per 13-15 metų.

 
Pagrindinės problemos, trukdančios vėjo elektrinių plėtrai, yra sunkiai ir ilgai sprendžiami žemės sklypų formavimo bei susitarimo su žemės savininkais klausimai. Be to, vietos gyventojai vis dar neigiamai žiūri į vėjo jėgainių atsiradimą jų gyvenamose vietovėse.

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime taip pat priminta, kad Lietuvoje yra 230 nenaudojamų upių užtvankų, kurias būtų galima pritaikyti elektrai gaminti.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."