Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pastaruoju metu laivyba Nemune lyg apmirusi. Nemuno prieglobsty jaunystės dienas praleidęs ir potraukį laivybai turintis Kidulių krašto gyventojas Algimantas Lužas įsitikinęs, kad Nemune laivyba atsigaus. Šiam tikslui pasiekti A. Lužo ir jo bendraminčių dėka jų rankomis pastatytas keleivinis laivas jau pernai vasarą Nemunu plukdė žmones iš Jurbarko prieplaukos į Unesco saugomos Kuršių Nerijos miestą Nidą.  

Nuotr. Didysis laivas buvo pastatytas jo iniciatoriaus Algimanto Lužo ir dviejų bendraminčių rankomis.

 
Laivybos Nemune atsigavimas – laiko klausimas

Dar pernai Šakių, Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Kauno savivaldybių atstovai dalyvavo susitikime, skirtame aptarti galimybes atidaryti Nemuno upe Europinio lygio vandens kelią. Tokiam susitikimui būtinybė iškilo tuomet, kai 2007 metais ES lėšomis viena po kitos minėtų savivaldybių Nemuno upės pakrantėse iškilo prieplaukos. Šakių rajone tokių prieplaukų yra dvi: 2007 metų vasarą prieplauka buvo atidaryta Plokščiuose, o 2008 metų pabaigoje ir Gelgaudiškyje. Anot Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Vito Girdausko, prieplaukos kol kas naudojamos tik pavienių žmonių pramogoms. Norint, kad laivyba Nemune atsigautų reikia sukurti visapusišką rekreacinę infrastruktūrą. „Čia yra laiko klausimas, kada atsigaus laivyba Nemune. Tik tas laikas krizės metu pailgėjo“, -sakė vedėjas V. Girdauskas. Tačiau nelaukiant kol pasibaigs krizė ir bus pinigų, konkrečių darbų laivybos atgaivinimui ėmėsi Kidulių seniūnijojos Karališkių kaimo gyventojas A. Lužas bei jo bendraminčiai. Jis įsitikinęs, kad laivyba Nemune būtinai atsigaus, tam tereikia tik entuziastų.

Vyriškis teigiamai vertina pastatytas prieplaukas, tačiau vien prieplaukos šios problemos neišspręs. Be jokios abejonės laivybai Nemune reikalingi – laivai. „Įsigyti brangiai kainuojantį laivelį ne kiekvienas gali, tad būtų tikslinga vystyti keleivinį laivyną. Nereikia kurti iliuzijų, kad prisipirksime europinių laivų. Galbūt kada nors tai būtų realu, bet dabar milijonus kainuojantys laivai, ne mūsų žmonėms“,- sakė A. Lužas. Laivus galima pasistatyti ir patiems. Dera pasidžiaugti, kad Šakių rajone jau statomi laivai. Juos savo rankomis stato A. Lužas bei jo bendraminčiai. Nuo jaunystės besidomintis laivų projektavimu bei jų statyba A. Lužas pasakojo, jog pirmąjį laivelį jis suprojektavo ir pats savo rankomis pastatė dar septintajame praeito šimtmečio dešimtmetyje. Tuomet laivas regione buvo bene greičiausias, turėjo povandeninius sparnus. Lig šiol A. Lužas kartu su bendraminčiais pagamino 15 mažesnių ir didesnių laivų. Bene didžiausias vyriškio suprojektuotas ir pastatytas laivas buvo statomas netoli Kidulių miestelio esančiame Karališkių kaime įsikūrusiose dirbtuvėse. Taigi, dar užpernai vasarą sumanūs, nagingi mūsų rajono gyventojai savo rankomis pastatė kokybišką laivą. Pats galingiausias iki šiol laivas yra 13,5 metrų ilgio ir 3,4 metrų pločio.

Pasak vyriškio, Nemunui reikalingi specialiai šiai upei pagaminti laivai, nes užsieniečių pagaminti laivai yra ne itin ekonomiški. „Girdžiu gandus, jog Nemunas netinka laivybai. Tai netiesa. Manau, sunkiau krovininiams laivams, kurių grimzlė daugiau nei 1,5 metro. Mažųjų keleivinių laivų grimzlė yra iki 1 metro. Svarbu, kad laivas būtų ekonomiškas“, -teigė A. Lužas. Įrodyta, kaip būtų galima iš dalies spręsti turistinių laivų problemą, perdirbant įvairaus tipo laivus į turistinius. Laivų statybai galima panaudoti pertvarkytus automobilinius variklius, kurie už specialius laivų variklius daug kartų pigesni, ekonomiškesni ir paprastesnė jų eksploatacija. Pasak A. Lužo, problemos kyla sraigtų, transmisijos ir pačių korpusų gamyboje. „Žinau daug gamyklėlių Lietuvoje štampuojančių plastikinius korpusus, jie gaminami užsieniečiams, nes Lietuvoje per brangūs ir nėra pritaikyti Nemunui“,- kalbėjo A. Lužas.

Laivų statytojo A. Lužo gyvenimiška patirtis rodo, jog Lietuvoje pagaminti keleiviniai laivai gali būti apie 10 kartų pigesni, nei panašūs užsienietiški laivai. „Be abejo juose sukurti visapusišką komfortą yra sunku. Svarbiausias faktorius – kaina, už kurią galime plukdyti keleivius“,- pridūrė A. Lužas. Rajone pastatytas didysis laivas iš plastiko ir specialia derva padengtos neperšlampančios faneros. „Ir šonai, ir dugnas - viskas traukiama šia statybine medžiaga. Galiu pasakyti, kad ši plokštė atsparesnė nei keturių milimetrų storio metalo plokštė. Pati lengviausia konstrukcija yra su faneros užpildu. Iš tokių medžiagų pastatytas laivas būna tvirtas ir lengvas“, - tikino A. Lužas. Vyriškio žiniomis, Ariogaloje pramoniniu būdu statomi tokio pat dydžio laivai, pagaminti tik iš plastiko ir sveria dvigubai daugiau nei A. Lužo komandos pastatytas laivas. Mūsiškių laivas yra ne tik lengvesnis, bet ir greitesnis. Jis išvysto net iki 75 km/h greitį. Tuo tarpu ariogališkių laivų greitis siekia tik iki 45 km/h, nors jie su dviem varikliais, turinčiais 400 arklių galią. Rajone pagamintas laivas teturi tik vieną tokio galingumo variklį.

Jau pernai vasarą mūsiškių pagamintas 35 vietų keleivinis laivas plukdė žmones iš Jurbarko prieplaukos tiesiai į Nidą. A. Lužo tikinimu, kelionės buvo itin populiarios ir dėl prieinamos bilieto kainos, ir dėl to, kad daugelis lietuvaičių nėra buvę kurortiniame miestelyje – Nidoje. „Praėjusi vasara parodė, kad norinčių jų pakeliauti mūsų Nemunu tikrai netrūksta. Gaila, kad mūsų valdininkija gręžiojasi į Europos Sąjungą, nori prilygti žymiai turtingesnėms valstybėms. Manau, veršeliu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Tad ugdykime savo verslininkus, atsigręžkime į mūsų gamintojus. Reikėtų juos remti ir skatinti, o ne tik bausti ir gąsdinti. Krizė šiek tiek sutramdė jų biurokratinį požiūrį, tačiau ateitį matau miglotai“,-teigė A. Lužas. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu reikia tobulinti keleivinę laivybą. Anot A. Lužo, laivybos plėtojimui koją kiša įvairūs neapgalvoti draudimai. „Mes sunkiai sprendžiame finansines problemas. ES parama sudėtinga bei rizikinga pasinaudoti“, - teigė A. Lužas. Tačiau jis įsitikinęs, kad keleivinė laivyba būtų tas arkliukas, ant kurio būtų galima „joti“. Puikiausias pavyzdys yra kaimyninė Lenkija, kurioje esantys vandens telkiniai pilni laivelių. Pasak A. Lužo, didžioji jų dalis yra Lenkijos gamintojų produkcija.

A. Lužo ateities planuose numatyta statyti dar vieną, bet jau didesnį keleivinį laivą, kuriuo būtų galima plukdyti ekskursijų grupes. Šiam laivui jau nubraižytas preliminarus projektas. Jo statyba prasidės tuomet, kai bus išspręsti finansiniai klausimai. Jeigu pavyks pastatyti šį laivą, pasak pašnekovo, bus planuojamos kur kas pigesnės kelionės iš Kauno į Nidą. Manoma, kad šiemet laivas į Nemuną bus nuleistas jau gegužės mėnesį. Laivo idėjos autorius A. Lužas patikino, jeigu atsirastų laivyba besidominčių žmonių, jis mielai bendrautų su šiais žmonėmis.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."