Gintarė MARTINAITIENĖ

Spaudžiant ekonominiam sunkmečiui Vyriausybė vis siūlo įvairiausius, jų manymu, tinkamus problemų sprendimo būdus. Vieni paskutiniųjų siūlymų – ilginti pensinį amžių, o nedarbui mažinti – jaunimui mokėti mažesnę nei minimalią algą. Tačiau ar tai dar labiau neatbaidys ir taip emigruojančio jaunimo? Daugelis jau dabar nemato perspektyvos gyventi ne tik rajone, bet ir Lietuvoje.

Nuotr. Nepaisant neigiamų prognozių, M. Eimutis, priešingai nei daugelis jaunimo, ateitį mato ne tik Lietuvoje, bet ir rajone.

Vyriausybės Darbo grupė kol kas tik svarsto, kad sparčiai didėjant nedarbui ir norint sumažinti šią problemą ypač jaunimo tarpe, pradedantiesiems dirbti būtų galima mokėti ne minimalią, o dar mažesnę algą. Motyvuojama, kad jaunas, mokslus baigęs žmogus pradeda dirbti nemokėdamas bei neturėdamas patirties. Tačiau kaip ir kur ją įgyti? “Kodėl taupoma jaunimo ir pensininkų sąskaita?” - klausia aktyvus rajono jaunuolis, „Apskritojo stalo“ pirmininkas Martinas Eimutis. Jis kalba, kad jaunam žmogui taip pat reikia gyventi, o kaip tai padaryti, kai nenorima mokėti net minimalios algos? „Šalyje sudėtinga situacija, įtampa, o patriotiškumas lygus beveik nuliui. Tokie Vyriausybės svarstymai dar labiau skatina mąstyti, kodėl aš turėčiau likti čia“, - mano M. Eimutis. Jis netgi turėtų pasiūlymų, kaip efektyviau ir ne taip „skausmingai“ Vyriausybė galėtų taupyti - taikyti progresinius mokesčius, akcizus.

 
Šiuo metu neatskaičius mokesčių minimali alga yra 800 Lt arba daugiau nei 670 Lt po mokesčių atskaičiavimo. Statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbas 2009 m. pabaigoje buvo 33,3 proc., o visos šalies – 13,8 proc.

„Kaip man išgyventi už tuos 500 ar 600 litų? Tai sunku padaryti net vienam gyvenančiam žmogui, juk  butą reikia nuomoti, o kur dar maistas, kiti poreikiai. Be to, darbo niekas lengvai neduoda, patirties prašo. O ką daryti, jei dar vaiką augini ar gyveni dviese. Nejau jaunas žmogus ne žmogus?“ - retoriškai teiraujasi iš Šakių kilusi, bet dabar Kaune gyvenanti jauna mergina. Ne paslaptis, kad ne vienas mokslus baigęs jaunas žmogus vis dažniau pasirenka emigraciją. Į rajoną baigę mokslus jaunuoliai taip pat grįžta vis rečiau. Juk tokių entuziastingų jaunuolių kaip M. Eimutis ne taip ir daug. Ne vieną kartą pabuvojęs užsienyje vaikinas teigia, kad jam nepriimtina svetima kultūra. „Taip, aš ateitį matau ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir rajone. Per pastaruosius trejus metus neatitrūkau nuo rajono, tad ir ateityje norėčiau čia dirbti“, - sako politikos mokslus studijuojantis jaunuolis.

Pasak specialistų, nemaža problema yra ir neapgalvotas studijų pasirinkimas, nes po to jaunimas neturi kur save realizuoti. Prieš porą metų atlikta Lietuvos darbo biržoje registruotų profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų absolventų analizė parodė, jog jau tuomet tarp registruotų bedarbių su aukštuoju išsilavinimu daugiausiai buvo baigusių verslo administravimą, vadybą, pedagogiką, teisės mokslus ir socialinį darbą. Tačiau, kaip pastebi konsultantai, nemažai šiandieninių mokinių ir jų tėvų vis dar įsitikinę, kad būtent šių dalykų studijos garantuos gerovę.

Darbo rinkos stebėtojai prognozuoja, kad šiemet bus paklausūs maisto produktų gamybos, medienos, metalo gaminių gamybos, miškininkystės ir medienos ruošos, mašinų ir įrangos remonto, drabužių siuvimo specialistai. Neigiamas darbo vietų steigimo balansas numatomas viešojo valdymo, gynybos, socialinio darbo, sveikatos priežiūros paslaugų srityse. Tačiau prognozės po kelių metų gali pasikeisti visiškai į kitą pusę. Įsidarbinant vis labiau didelę reikšmę turi ne tik išsilavinimas bei papildomi profesiniai gebėjimai, bet ir tokios asmeninės savybės kaip iniciatyvumas, komunikabilumas, sugebėjimas dirbti komandoje. M Eimutis taip pat pasisako už tai, kad šiais laikas niekas nieko ant sidabrinės lėkštutės nepaduos. „Pasikeitė laikai ir situacija. Baigus mokslus niekas darbo nesiūlo. Reikia pačiam norėti, rodyti iniciatyvą, stengtis būti pastebėtam“, - įsitikinęs aktyvus jaunuolis.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."