Rajono ūkininkai antradienį susirinko į lauko dieną „Defekato naudojimas cukriniuose runkeliuose“. Atvykusieji turėjo galimybę apžiūrėti Juozo Valaičio cukrinių runkelių laukus, kurie tręšti defekatu. Ūkininkai buvo maloniai nustebinti kalkinės trąšos nauda ir šiuo metu sprendžia klausimą, ką daryti su savo žemėmis. Juk kiekvienas nori, kad metai būtų kuo pelningesni.

Nuotr. Mokslininkės B.Petkevičienės teigimu, kalkinės trąšos teikia realią naudą ne tik dirvožemio struktūrai, bet ir daigų tankumui.

Šiais metais lauko diena vyko Degutinės kaime, kur buvo įgyvendinamas projektas „Dirvos derlingumą išsaugančių maistinių ir pašarinių žemės ūkio augalų moksliškai pagrįstų auginimo technologijų diegimas ūkiuose“ finansuojamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Nemažai ūkininkų susirinko į bendruomenės centrą išklausyti lektorių pranešimų apie defekato (šalutinis cukraus gamybos produktas, naudojamas kaip trąša) panaudojimą. Paskaitas skaitė dvi mokslo darbuotojos dr.Zita Brazienė ir dr.Birutė Petkevičienė. Specialistės kalbėjo apie dirvų rūgštingumą, kiek tokių dirvų yra Šakių rajone. Jos aiškino apie defekatą ir šio produkto teikiamą naudą, kam jis naudojamas ir kiek visa tai kainuoja. Toks mokslininkų ir ūkininkų bendradarbiavimas labai naudingas abipusiai – mokslininkai geriau įsigilina į procesus, vykstančius gamyboje, o ūkininkai geriau supranta mokslinių tyrimų esmę bei panaudojimo galimybes.

 
Išklausę paskaitas visi pajudėjo apžiūrėti Juozo Valaičio, kuris pirmasis panaudojo defekatą savo ūkyje, laukų. Jo teigimu, nepaisant to, jog defekatas naudotas dar tik pirmaisiais metais, tačiau rezultatai pastebimi. Ta lauko dalis, kuri buvo užsėta visa savaite vėliau atrodė taip pat gerai, kaip ir kita, sėta anksčiau. Ūkininkas minėjo, kad negali tiksliai pasakyti, ar laukai gražūs dėl defekato, tačiau kitos priežasties įvardinti taip pat negalėjo. Mokslininkės apie šią trąšą kalbėjo pasiremdamos tyrimais ir teigė, jog defekatas iš tikrųjų yra naudingas dirvožemiui. Ūkininkai svarstė, jei trąšos naudojimas iš tikrųjų teikia realią naudą ir daro įtaką dirvožemio struktūrai, gal ir jiems verta savo laukuose naudoti šią kalkinę trąšą.
Tirtame lauke nustatyta, jog naudojant defekatą sudygo 500 daugiau daigų, o tai reiškia, kad naudojant trąšą didėja daigumas. Taip pat defekatas sumažina dirvos plutą, žemė tampa puresnė, geriau įsisavina trąšas. Ši efektyvi kalkinė trąša naudojama tiek nerūgščiose, tiek ir rūgštokose dirvose.  Ja gali būti tręšiami cukriniai runkeliai, žieminiai ir vasariniai rapsai, varpiniai javai ir kukurūzai. Taip pat ši trąša naikina samanas pievose, plačiai naudojama vaismedžių (slyvų, vyšnių) kalkinimui. Be viso to, defekatas yra pigiausia kalkinimo priemonė. Šios trąšos tonos kaina siekia 15 Lt. Tyrimai rodo, jog geriausias baltojo cukraus kiekis gaunamas panaudojus 20 tonų trąšos vienam hektarui.

Lauko dienoje buvo atliktas defekatu tręštų runkelių tyrimas, kurio metu buvo nustatinėjamas cukringumas. Visi neteko žado, nes apatinėje runkelio dalyje cukringumas siekė 11, o viršutinėje net 12,3 proc. Ūkininkai stebėjosi, nes lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, tokio aukšto cukringumo nebuvo. Susirinkusieji juokavo, kad jau tuoj bus galima imti derlių, nors pats darbymetis prasidės tik rugsėjo pabaigoje. Bazinio cukringumo, kuris šiuo metu yra 16 proc., dar nesiekia, tačiau iki rudens dar labai daug laiko. Ką gali žinoti, gal šie metai cukrinių runkelių augintojams bus labai pelningi, daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Mokslininkės teigė, jog Šakių rajone rūgščių dirvų yra mažai, tačiau daug „sunkių“. Čia labai kieta žemės pluta, todėl sunkiai įsisavina trąšas, o defekatas neleidžia susidaryti plutai, todėl runkeliai sudygsta tankiau. Juk niekam ne paslaptis, kad dirvožemis - žemdirbio pagrindinė priemonė, todėl reikia investuoti, jei nori sulaukti gero derliaus.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."