Gintarė MARTINAITIENĖ

Nors apie nuotekų dumblo tvarkymą ir jo panaudojimo galimybes žemės ūkyje kalbėta ne kartą, tačiau ūkininkai šia organine trąša neskuba tręšti savo laukų. Visgi rajone atsirado iniciatorius – ūkininkas Raimondas Maksvytis, kuris, jeigu pavyks įgyvendinti projektą, pasinaudos šia galimybe. Juk ne kartą keltas klausimas, kad dumblo neturi kur dėti rajone nuotekas valanti UAB „Šakių vandenys“. Tad jeigu pavyktų, vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai.

Agroverslo žurnalo „Mano ūkis“ archyvo nuotr. Jei Šakių rajonui pavyktų įgyvendinti projektą, būtų įsigyta ir speciali technika, kuri perdirbtą nuotekų dumblą iškratytų laukuose.

Lietuvoje nepriimtina

Nors nuotekų dumblas pasaulyje seniai naudojamas žemės ūkyje kaip organinė ir dirvožemį gerinanti trąša, Lietuvoje ir rajone ši naujovė sunkiai skinasi kelią. Atrodytų paradoksalu, nes ir vandenvalos įmonės, tarp jų ir UAB „Šakių vandenys“, dažnai akcentuoja, kad dumblo neturi kur dėti. Tad jeigu būtų tarpusavio bendradarbiavimas, ar vienu šūviu nebūtų nušauti du zuikiai? Dumblu būtų gerinamas dirvožemis ir dėl jo panaudojimo nereikėtų sukti galvos UAB „Šakių vandenys“, ar kitoms vandenvalos įmonėms šalyje.

 
Viešėjo

Praėjusį penktadienį Šakiuose viešėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, kuris minėtais klausimais kalbėjo ir situaciją rajone aptarė su Žemės ūkio rūmų atstovu rajone Rimantu Valiuku, UAB „Šakių vandenys“ direktoriumi Vaidu Litinsku bei ūkininku Raimondu Maksvyčiu. Susitikimo dalyviai ne tik aptarė galimo projekto įgyvendinimo galimybes, bet ir apžiūrėjo valymo įrenginius, kalbėjo apie rajone esančio dumblo kokybę.

Jau senokai kalbama apie tai, kad Lietuvoje reikėtų sukurti dumblo tvarkymo ir naudojimo sistemą. Penktadienį rajone vykusio susitikimo metu ir buvo kalbama apie tai, kad per Aplinkos ministeriją būtų galima įgyvendinti projektą ir pritraukti ES lėšų. „Netgi Lietuvoje tokio pobūdžio projektas nebuvo įgyvendinamas. Šakių rajonas būtų bandomasis ir pirmasis. Mums tai būtų labai naudinga“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų atstovas rajone R. Valiukas.

Nors kol kas tai tik planai ir šis susitikimas buvo pirmasis, UAB „Šakių vandenys“ direktorius V. Litinskas taip pat pripažino, kad tai būtų labai naudinga. „Už skirtas lėšas būtų galima įsigyti reikiamos technikos bei tinkamai panaudoti dumblą rajone“, - aiškino pašnekovas. Dabar bendrovė penkeriems metams yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su ūkininku Vidmantu Martinaičiu, kuris dumblą taip pat naudoja laukų tręšimui. Tačiau dažnai būna gana sudėtingas tiek dumblo paėmimas, tiek panaudojimas. „Bendrai kooperuojamės ir darome, o kur dumblą reikėtų dėti po tų penkerių metų, tektų vėl galvoti“, - teigė bendrovės direktorius. Jei pavyktų įgyvendinti projektą, savo laukus pasiryžęs tręšti ūkininkas Raimondas Maksvytis. Jis pats išreiškė norą naudoti šią organinę trąšą. „Iš pradžių gal tręščiau kokius 100 – 200 ha, o vėliau žiūrėtume. Tikrai domina ši galimybė, nes trąšos brangsta“, - pasirinkimo motyvus aiškino ūkininkas.

Pasak V. Litinsko, UAB „Šakių vandenys“ per metus sukaupia apie 2 tūkst. kubinių metrų dumblo. „Gali atrodyti paradoksalu, bet kai mes kalbame, kad neturime kur jį dėti - tai didelis kiekis. Dabar, kai kalbame apie dumblo panaudojimą, perdirbimą ir ūkininko laukų tręšimą - jo jau mažoka“, - aiškino bendrovės direktorius. Jis minėjo, kad svarbu ir tai, kad dumblo perdirbimo į kompostą technologija leidžia panaudoti ir kitas nereikalingas organines atliekas, pavyzdžiui, medžių lapus, šakas, žolę ir pan. Tad iš įvairių Šakių rajono vietų būtų galima surinkti šias organines atliekas ir kompostuoti kartu su dumblu.  Be to, panaudojant ir perdirbant dumblą, V. Litinsko nuomone, galėtų bendradarbiauti ir keletui gretimų rajonų.

Pasak R. Valiuko, kol kas neaiškios nei rajono galimybės įgyvendinti tokio pobūdžio projektą, nei pinigų suma, kuri galėtų būti skirta. „Dabar buvo aptarimas, o kaip bus ateityje, žiūrėsime“, - teigė Žemės ūkio rūmų atstovas rajone.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."