Giedrė PLEČKAITYTĖ

Dėl neįprastai drėgnų orų šiųmetė javapjūtė kiek vėluoja, tačiau javų laukuose jau pasirodė pirmieji kombainai. Pastebima, kad dar iš visai neseniai pradėtų pjauti žieminių javų byra kur kas mažesnis derlius. Kaip ir visada javapjūtės pradžioje išlieka neaiškios derliaus supirkimo kainos, jų augimo ar mažėjimo tendencijos.

Nuotr. Kai kurios bendrovės jau pradėjo javapjūtę.

Derlius menkesnis nei pernai

Panašu, jog kasmet gamta šalies ūkininkams pateikia vis daugiau išbandymų. Dar pavasarį buvo garsiai kalbama apie praėjusią žiemą stipriai iššalusius pasėlius. Kaip žinia, didžiajai daugumai tiek rajono, tiek šalies javų augintojų teko persėti laukus vasarojumi. Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone iššalo ir naujai teko persėti apie 80 proc. pasėlių. Tikintis išvengti didesnių nuostolių tik apie 20 proc. žiemkenčių buvo palikta. UAB „Agrogimas“ direktoriaus Vido Jonaičio tikinimu, bendrovė jau sulaukė pirmojo derliaus. Praėjusią savaitę bendrovė priėmė pirmąjį rapso ir kvietrugių derlių. „Bendrovė teikia grūdų saugojimo paslaugą, todėl jau teko priimti pirmąjį derlių. Beje, pirmuosius derliaus vežėjus netgi teko pristabdyti, nes grūdų drėgmė siekė net 24 proc.“,- kalbėjo V. Jonaitis. Nors dar sunku pasakyti, koks iš tiesų bus derlius, tačiau pirmieji kūlimo rezultatai rodo, kad žieminio rapso prikuliama kiek daugiau nei po dvi tonas. Žinant, kokiomis sąlygomis augo šiųmečiai žieminiai pasėliai, panašu, kad reikia džiaugtis ir tokiais rezultatais.

 
Kaip teigė Žrmės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Vigelis, nors gamta žemdirbiams pateikia pačių įvairiausių išbandymų, bet dėl per šią vasarų praūžusių vėtrų ir drėgnų orų ūkininkai į savivaldybę nesikreipė dėl patirtų nuostolių įvertinimo. „Dideli, gausūs ir kasdieniniai lietūs ir įmirkusi žemė, manau, ūkininkams atneš ženklių nuostolių. Pirmiausia, blogėja pačių kviečių kokybė ir vėlinasi pati javapjūtė“, - kalbėjo A. Vigelis ir pridūrė, jog kai kurios bendrovės jau bandė pradėti javapjūtę, tačiau grūdai dar neatitinka standartinės drėgmės.

Liepos 29 dienos UAB „Litagros grūdai“ pateikti duomenys rodo, jog ekstra klasės kviečiai be PVM superkami po 650 Lt už toną, pirmos klasės – 630 Lt, antros klasės – 600 Lt, trečios – 560 Lt, ketvirtos – 510 Lt. Bendrovė pirmos klasės rugius superka po 610 Lt už toną, kvietrugius – 530 Lt. Už rapsų toną bendrovė siūlo 1460 Lt, avižų – 480 Lt, miežių – 570 Lt. Beje, sausį pasaulio biržoje aukščiausios klasės kviečiai kainavo 900 Lt už toną, miežiai – 680 Lt.  

Bandant išsiaiškinti, ar kils šiemet grūdų supirkimo kainos, kol kas nepavyko surasti supirkėjo, kuris drąsiai galėtų pasakyti, kad taip bus. Pakalbinti supirkėjai apie kainų augimo ar mažėjimo tendencijas šneka gan atsargiai. Rajone veiklą vykdančių grūdų supirkėjai pripažįsta, jog šiuo laikmečiu informacijos srautas yra toks didelis, kad bandant nuspėti kainas dažnai tenka prašauti pro šalį. „Labai daug informacijos.  Viena informacija yra tendencinga, kita – gal ir tikra. Bet ją sisteminti yra labai sudėtinga. Jeigu nuspėtume, kokia ta tendencija bus, tai galėtume labai greitai uždirbti. Bet tai padaryti labai sudėtinga“,- pripažino V. Jonaitis.

Kaip žinia, derlius Lietuvoje turi mažą įtaką kainų svyravimams. „Mes priklausome nuo pasaulinių, europinių kainų, tad ne Lietuva tas kainas diktuoja. Sunku pasakyti, ar kils grūdų kainos dėl to, kad Lietuvoje bus mažiau prikulta grūdų“, - sakė V. Jonaitis. Pavyzdžiui, 2007 - 2008 metais Lietuvoje buvo prikulta 2 mln. tonų kviečių, bet jų kaina buvo aukšta. Tad, kaip ir visada, kainas lems tik padėtis pasaulyje. Be to, rapsų ir kitų kultūrų kainas lemia patys įvairiausi faktoriai. Tai kultūros poreikis, energijos žaliavų kainos, valiutų kursai, ekonominė situacija bei daugelis kitų. Tad grūdų supirkimo kainos gali kisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Skelbiama, jog pagal išankstines supirkėjų ir ūkininkų sudarytas sutartis, už aukščiausios klasės kviečių toną turėtų būti mokama apie 710 Lt, už žemesnės – 650-690 Lt. UAB „Agrogimas“ direktorius V. Jonaitis patikino, kad bendrovė yra sudariusi keletą tokių sutarčių. Tačiau po pernai metų patirtų žemdirbių nuostolių, kuomet kilo grūdų kainos, o pagal sutartį ūkininkai grūdus jau buvo įsipareigoję parduoti pigiau, tokias sutartis ūkininkai vertina daug atsargiau. „Po pernykščių nudegimų tokių sutarčių sudaroma mažiau. Bet, matot, vienais metais vieni gali nudegti, kitais kiti su tomis išankstinėmis sutartimis. Aišku, ūkininkai pasidarė atsargesni. Aš manau, kad tai yra gerai, nes nereikia nusivilti“,- sakė V. Jonaitis. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet perpus sumažėjo išankstinių sutarčių sudarymo atvejų.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."