|
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei du šimtai žemės ir maisto ūkio sektoriaus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), vienijančių per 13 tūkst. narių – 10 proc. visų šalies ūkininkų. Vis aktyviau kooperuotis ūkininkus skatina palyginti neseniai – nuo 2006-ųjų – pradėta teikti parama kooperatyvų įsikūrimui. Kooperatyvų įsikūrimui ir veiklos pradžiai skatinti lėšų skiriama iš šalies biudžeto, o kooperatyvų veiklai plėtoti ir modernizuoti jau daugiau nei dešimtmetį teikiama investicinė parama ir iš valstybės biudžeto, ir iš Europos Sąjungos fondų.
Skirta tik žemės ūkio kooperatyvams
Valstybės pagalba, tam tikros išimtys ir prioritetai numatomi tik žemdirbių įkurtiems ir valdomiems kooperatyvams – jie turi būti pripažinti būtent žemės ūkio kooperatyvais. Pasak Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Kooperacijos ir biokuro skyriaus vedėjo Gintauto Pečiuliausko, kasmet to siekia vis daugiau kooperatyvų. „2007 m. žemės ūkio kooperatyvu buvo pripažintas tik dvidešimt vienas kooperatyvas, o 2008-aisiais – tokių buvo jau keturiasdešimt aštuoni, – balandžio 2 d. surengtame seminare sakė G. Pečiuliauskas. – Aktyviausiai iki šiol kooperavosi Telšių, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ūkininkai, bet tikimės, kad ir kitų apskričių ūkininkai suskubs įvertinti kooperatyvų teikiamą naudą.“
Siekdama, kad kuo daugiau smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių nuspręstų kooperuotis, ir norėdama sudaryti jiems palankias sąlygas racionaliau tvarkyti gamybą ūkiuose, Žemės ūkio ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino bei patvirtino Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisykles. G. Pečiuliauskas priminė, kad pagal šias taisykles parama vienam besikuriančiam kooperatyvui gali būti teikiama penkerius pirmuosius jo veiklos metus ir iš viso sudaryti beveik 1,4 mln. litų.
„Jau vienuolika kooperatyvų, kurie siekia valstybės paramos įsikūrimui ir veiklos pradžiai, yra patvirtinti tinkamais valstybės pagalbos gavėjais. Net trys jų yra iš Tauragės apskrities“, – sakė Kooperacijos ir biokuro skyriaus vedėjas ir pabrėžė, kad kooperatyvų tvirtinimas tinkamais gauti valstybės pagalbą vykdomas nuolat, visus metus. Beje, šią paramą numatyta teikti iki 2013 m.
Pradedantiesiems valstybės pagalba
Kooperatyvai, numatantys siekti įsikūrimui ir veiklos pradžiai skirtos valstybės paramos, turėtų suskubti teikti paraiškas, nes paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios išlaidos finansuojamos tik tuo atveju, jeigu kooperatyvas jas patyrė ne anksčiau nei Nacionalinė mokėjimo agentūra jį patvirtino tinkamu pagalbos gavėju. Kooperatyvas paraišką paramai gauti teikia tik vieną kartą, o mokėjimo prašymus gavėju patvirtintas kooperatyvas turės pateikti už kiekvienus veiklos metus, kuriuos jis pats nurodė paraiškoje.
Šiomis valstybės lėšomis finansuojama iki 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų pirmaisiais–penktaisiais kooperatyvo veiklos metais. Svarbu pasirūpinti, kad tų pačių išlaidų nebūtų prašoma finansuoti kitose paramos programose. „Šia valstybės pagalba siekiama skatinti kurtis ir stiprinti sparčiai veiklą plėtojančius kooperatyvus, padėti naujai įsikūrusiems kooperatyvams sustiprėti. Naudodamas savo ir paramos lėšas, kooperatyvas gali samdyti profesionalius vadovus, buhalterius, vadybininkus, įsigyti organizacinės ir gamybinės veiklos pradžiai būtinų pastatų, techninių biuro priemonių“, – sakė G. Pečiuliauskas.
Tokia valstybės pagalba, specialisto nuomone, padės smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams patiems, be tarpininkų, organizuoti jų ūkiuose pagamintų produktų pardavimą. Beje, kooperatyvų veiklos naudą neabejotinai turėtų pajusti ir didmenininkai, ir individualūs pirkėjai, ieškantys pigesnių prekių.
Palankios sąlygos plėsti veiklą
Jau veikiantys kooperatyvai gali dalyvauti Žemės ūkio ministerijos administruojamos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse: „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, o kooperatyvų nariai – tikėtis prioritetų dalyvaudami pastarojoje priemonėje ir priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Paramos pagal šias priemones besikreipiantiems kooperatyvams ir jų nariams numatyta prioritetų ir išimčių.
Pirmieji dalyvavimo šiose priemonėse 2007–2009 m. rezultatai rodo, kad kooperatyvai aktyviausiai naudojasi parama žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui bei žemės ūkio valdų modernizavimui. Pagal pastarąją priemonę parama skirta jau dešimties kooperatyvų projektams, o pagal priemonę, skirtą žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui, kooperatyvams jau skirta daugiau kaip 42 mln. litų – 39 proc. visiems ūkio subjektams skirtos šios paramos sumos.
„Sėkmingų paramos panaudojimo pavyzdžių jau turime nemažai – išties daug paramą gavusių kooperatyvų išplėtė veiklą, ženkliai padaugėjo jų narių“, – kalbėjo G. Pečiuliauskas, pridūręs, kad, įgyvendinant analogiškas Bendrojo programavimo dokumento priemones, kooperatyvai dalyvavo taip pat labai sėkmingai: iš viso pagal tris priemones finansinė parama (per 18 mln. litų) suteikta aštuoniolikai kooperatyvų.
Svarbu žinoti, kad be finansinės paramos kooperacijai teikiama ir įvairiapusė organizacinė bei metodinė pagalba. Tinkamai organizuoti veiklą kooperatyvų nariams padeda Žemės ūkio rūmų, savivaldybių, mokymo ir konsultavimo įstaigų bei žemdirbių organizacijų specialistai, o svarbiausiems klausimams nagrinėti įkurta Kooperacijos plėtros koordinavimo taryba.
Daugiau informacijos apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones pateikiama Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Pasidalink naujiena su draugais
|
