Keliautojai dviračiais aplink Lietuvą Viktorija Valatkaitytė ir Lukas Matulaitis ne tik mynė pėdalus, tačiau surado laiko pasigėrėti pajūriu, užsuko į sostinę Vilnių. Asmeninio archyvo nuotr.

Griškabūdietė Viktorija Valatkaitytė kartu su gyvenimo draugu Luku Matulaičiu apvažiavo Lietuvą dviračiais. Kelionėje praleidę 13 dienų, sako greičio rekordų nesiekę, norėjo išbandyti save, pamatyti Lietuvą.

Kelionę jaunuoliai pradėjo liepos 6-ąją, Viktorija sako, kad ši kelionė – ne tik savęs išbandymas, bet ir prasmingas atostogų praleidimas Lietuvoje.

„Mintis apvažiuoti dviračiais Lietuvą jos pasieniu kilo draugui, sekėm keliautojų Aurimo Valujavičiaus, Velofano keliones, motyvacija pasiryžti kelionei buvo ir iš jų. Kodėl ir mums nepabandžius, aišku, ne tokius atstumus, kaip jie, įveikti“,– kelionės planavimo pradžią prisimena 24-erių Viktorija.

Mergina sportuodavo dar besimokydama Griškabūdžio gimnazijoje, išbandė lengvąją atletiką, plaukimą, žirgų sportą, dabar atsirado dviračiai. V. Valatkaitytė pasakoja, kad paimti dviratį į rankas paskatino jos tėvelis Romualdas. Visa Valatkaičių šeima dažnai sėda ant dviračių ir mina kokį ratuką Paluobiai–Jankai–Žvirgždaičiai, taip kone kasdien po 30 km. Prieš porą metų visa šeima ryžosi ilgesnei kelionei – į Nidą.

Pasak pašnekovės, pasiruošimą kelionei pradėjo prieš dvi savaites, susipirko reikalingus daiktus (palapinę, miegmaišius, viryklę maistui gaminti, kelioninius krepšius). Į kelionę pasiėmė indų, šiek tiek maisto, rūbų, dviračio kamerų, įrankius. Viktorijos dviratis su visais daiktais svėrė apie 30 Luko – per 40 kg.

„Savaitei likus iki kelionės, nusipirkau naują dviratį. Draugas šiek tiek anksčiau taip pat įsigijo dviratį. Tiesa, dar prieš kelionę ne kartą klausėme savęs – ar mes apvažiuosime tą Lietuvą, tačiau vienas kitą pamotyvuodami ryžomės. Ir draugai netikėjo, sakė – skambinkit po trijų dienų, atvažiuosim parsivežti. Tas ir skatino važiuoti, kad įrodytume sau ir kitiems, kad galime“, – sako pašnekovė.

Liepos 6 d. Viktorija su Luku iš Griškabūdžio pajudėjo 9 val. ryto Marijampolės, Druskininkų link. Pirmai nakvynei sustojo prie Dusios ežero. Viktorijos ir Luko maršrutas toliau driekėsi į Trakus, Vilnių, Švenčionis ir t.t. Keliautoja pasakoja, kad tikras iššūkis buvo patekti su dviračiais į Vilniaus centrą. Viktorija vardija aplankytas vietas – Rokiškio, Žagarės dvaras, važiavo Latvijos pasieniu, pasidžiaugė jūra.

„Pirmą kelionės savaitę važiuoti oras pasitaikė ne per karštas, tačiau pūtė vėjas, lijo. Išvargino važiavimas prieš vėją ir kalvoti kelio ruožai važiuojant link Ignalinos. Stengėmės važiuoti geresniais keliais ir įrengtais dviračių takais, nors pasitaikė ir žvyrkelių. Pastebėjom, kad Dzūkijos keliais mažesnis yra mašinų intensyvumas, o Aukštaitijoje vairuotojai laikosi saugesnio atstumo apsilenkdami“, – kelionės įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

Maistą gamindavosi ant krosnelės, virdavo sriubas, kiaušinius su grikiais, turėjo konservų. Vandenį dažniausiai pirko. Viktorija sako išgerdavo apie keturis litrus per dieną. Nakvoti sustodavo dažniausiai kempinguose, šiltas vasaros naktis leisdavo palapinėje. Maždaug aštuntą valandą ryto vėl sėsdavo ant dviračių ir mindavo toliau. Per dieną Viktorija su Luku buvo užsibrėžę numinti po 100 km.

Daugiau nei dvi savaites pedalus aplink Lietuvą mynusi V. Valatkaitytė pasakojo, kad sutikti žmonės labai paslaugūs, siūlydavosi padėti, kelionėje sutiko plokštiečius, taip pat minančius aplink Lietuvą.

Teiraujamės, su kokiais sunkumais kelionėje visgi teko susidurti? Viktorija sako, kad maždaug 6–7 kelionės dieną pajuto, kad reikia poilsio, todėl vieną dieną nevažiavo, ją praleido Biržuose, kur juodu aplankė Kirkilų ežerėlius, Karvės olą.

„Po pusės kelionės greičiausiai pažeidžiau Achilo sausgyslę, todėl likusią savaitę teko važiuoti su skaudama koja. Dar turėjom nedidelę avariją – staiga šuo kirto gatvę, nepamačiau, kad draugas priekyje sustojo, aš į jį atsimušiau, pargriuvau, mėlynių, aišku, neišvengiau“, – pokalbio metu šypsosi Viktorija ir priduria, kad dažnai anksti rytais pažadindavo paukščių balsai, buvę ir bemiegių naktų – apsistojus Pabradėje kompanija šalia šventė...

Dviratininkai į namus sugrįžo per Jurbarką, sako, kad kertant Nemuną jausmas buvo ypač geras, Griškabūdyje liepos 18 d. vakarą Viktorijos ir Luko laukė namiškiai. Sugrįžimo proga Viktorijos mama Saulena iškepė tortą, papuoštą dviem dviračiais. Nuvažiuota – 1250 km. Važiuota 13 dienų. Vidutinis greitis – 15–20 km/h.

„Ką davė ši kelionė? Pailsėjom nuo rutinos, žmonių... Nors važiuojant ir įtampą, ir malonumą junti, kartais dienai baigiantis galvodavau, kad tik greičiau atminti iki užsibrėžtos vietos, ir net dairytis nenorėdavau“, – šiandien atvirauja Viktorija.

Teiraujamės apie merginos svajones. V. Valatkaitytė sako ateityje norėtų panašiai pakeliauti ir po užsienio šalis, tik jau kitą sezoną, nes rudenį Sporto universitete laukia sporto edukologijos magistro studijos. Dėl vieno dalyko ji tikra – mato savo ateitį Lietuvoje ir nori ypač jaunimą skatinti fizinio aktyvumo.