Fotomeninkas R. Vikšraitis žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje - prestižiškiausiame Europoje Arlio (Prancūzija) festivalyje laimėtas „Metų atradimo“ vardas menininkui atvėrė vartus į tarptautinį pripažinimą. R. Vikšraičio darbai analizuojami Europoje, menotyrininkai diskutuoja, stengdamiesi paaiškinti menininko kūrybos unikalumą.

 

R. Vikšraičio fotografijose bemaž dažniausiai atsispindi šių laikų problemos. Šis fotociklas - ne išimtis. Jame vaizduojamos rūkymo ir užterštumo problemos. Fotografijose įamžintos jaunos merginos, vaikinai, pagyvenę žmonės, tačiau jie visi - su cigaretėmis rankose. Plačiau apie fotografijas nederėtų pasakoti – jas reikia pamatyti, nes kiekvienas žmogus turi susidaryti savitą nuomonę. Fotomenininko manymu „galbūt dar ne visi mes pagedę šiame beprotiškame pasauly, bet kai kiekvieną dieną matai mažamečius, gimnazistus traukiančius dūmą, mergužėles gatvėse ar įstaigose prie kavutės besimėgaujančias cigarečių kvapeliu, ar garbaus amžiaus senjorus ligoninės kieme „ilginančius“ savo amžių – norisi paklausti, kodėl XXI amžiuje mes tokie abejingi savo ir artimųjų sveikatai?“,- svarstė R. Vikšraitis. Pasak jo, vienareikšmio atsakymo į šį klausimą mūsų visuomenėje tikriausiai nepateiktų nei geriausias psichologas.

Fotomenininkas, pristatydamas šią parodą, nepaisant rūkančių kolegų, skeptikų, kritikų, su gera humoro doze ir savo ilgamete fotografo praktika tikisi nustebinti savo darbais, kurie kiekvieną parodą aplankiusįjį asmenį turėtų skatinti tausoti aplinką.

 

Į savo bičiulio bei kolegos parodą atvykęs Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis apie R. Vikšraitį visą laiką kalbėjo besišypsodamas ir dalindamasis prisiminimais į parodą atvykusius žmones taip pat privertė ne kartą nusišypsoti ar nusijuokti.

 

G. Česonis, kalbėdamas apie savo bičiulį, teigė, jog jis yra ištikimiausias Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, o jo gebėjimas „prieiti“ prie žmonių, išgirsti jų problemas - yra didžiulė dovana. „Nesumeluosiu sakydamas, jog Rimaldas yra vienas iš ištikimiausių Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus narių, jis turbūt mažiausiai iš visų kitų yra praleidęs parodų atidarymų. Kaip suprantame, Rimaldas su savo fotografijomis yra visada arti socialinių problemų, arti žmonių, kurie išgyvena nepriteklių ar kitas socialines blogybes“,- teigė G. Česonis. Fotomenininkas parodos atidarymo metu taip pat prisiminė vieną iš kelionių, kurioje buvo kartu su R. Vikšraičiu: „Norėčiau prisiminti vieną iš personažų, kurio čia nėra. Ispanijoje sutikta narkomanų grupelė, kuri smagiai rūkė, nesu tikras, jog tabaką, man praeinant pirmam, vienas iš jų parodė, jog jų fotografuoti negalima jokiu būdu ir tada Rimaldui sakiau, jog gal geriau jų nefotografuokim, bet, nepraėjus nei penkioms minutėms, Rimaldas jau sėdėjo su jais kartu, bendravo ir gurkšnojo alų“,- besišypsodamas pasakojo parodos svečias. Pasak jo, tokie dalykai, rodantys gebėjimą bendrauti, prieiti prie žmonių, išgirsti ir pamatyti jų problemas - yra didžiulė dovana.

G. Česonis, prisiminęs dar vieną kelionę, šįkart į Gruziją, pasakojo, jog ten R. Vikšraitis išklausė ne vieno nepriteklių kenčiančio žmogaus nusiskundimus bei istorijas. „Tą patį galėčiau paliudyti iš mūsų paskutinės kelionės į Gruziją, kai Rimaldas pravėrė ne vieno benamio ar visišką nepriteklių išgyvenančios šeimos duris ir su jais pabuvo, pabendravo, ne tik fotografavo, bet ir kalbėjosi, išgirdo tų žmonių bėdas“,- teigė jis. G. Česonis prisiminė, jog Rimaldą paskutinės parodos Gruzijoje metu filmavo šešios televizijos, o paskutinę dieną taksistai nebenorėjo imti pinigų, norėjo vežti fotomenininką nemokamai. „Mes vis dėlto turime pripažinti, jog Rimaldas Vikšraitis yra vienas iš labiausiai išgarsėjusių Lietuvos fotomenininkų pasaulyje“,- baigdamas dalintis prisiminimais teigė fotomenininko bičiulis bei kolega G. Česonis.