Sausio 24 dieną Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje vyko Audronės ir Algimanto Vorevičių tapybos ant šilko ir drobės parodos „Dvi pusės“ pristatymas bei kūrybinės dirbtuvės šeimoms. Jie buvo pirmieji pradėję dailės pedagogų kūrybos pristatymų ciklą, kuriuo siekiama paskatinti dailės profesionalus parodyti savo kūrybos darbus plačiajai visuomenei, kolegoms ir, svarbiausia, mokiniams.

 

 

Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos dailės mokytojų, jie nesitikėjo, kad kada nors bus pakviesti savo darbus eksponuoti tokioje prestižinėje erdvėje kaip Prano Domšaičio galerija. „Mums tai buvo didelė staigmena. Nesitikėjome, kad kada nors mūsų darbai visuomenei bus pristatyti tokioje galerijoje, į kurią priimamas ne kiekvienas menininkas. Čia labai sunku papulti, - atviravo Audronė. – Prieš trejetą metų mus rekomendavo ir mūsų tapybos darbų knygeles galerijos vadovams pristatė iš Šakių kilusi menininkė Rima Baukaitė, su kuria susipažinome plenere „Šventosios žemės atminties ženklai“, o pakvietė tai tik šiemet.“  

Parodoje „Dvi pusės“, kuri veiks iki vasario 20 dienos, pristatyta penkiolika Audronės tapybos ant šilko ir dešimt Algimanto tapybos ant drobės darbų, sužavėjusių čia susirinkusią publiką. „Į parodos atidarymą susirinko didelis mūsų draugų, pažįstamų ir kolegų būrys. Visi stebėjosi, kaip menininkai iš Šakių į galeriją Klaipėdoje pritraukė tiek daug žmonių“, - pasakojo Audronė, džiaugdamasi šiltu ir svetingu priėmimu bei Algimanto auklėtinės Mildos Antanaitytės ir jos šeimos staigmena – milžiniška tulpių puokštė su nuostabiomis eilėmis ir prierašu: „Kur bebūsit - mes jus visur surasim...“, kurią įteikė jų pažįstami klaipėdiečiai.

Pristatant publikai šakietės Audronės tapybos ant šilko darbus, kuriuos jos mokiniai visai ne be pagrindo dar vadina 3D vaizdo paveikslais, buvo paminėta, kad dar studijų metais ji audė gobelenus, vėliau susidomėjo batikos technika, iliustravo knygas, tačiau pastaraisiais metais labiausiai pamėgo tapybą ant dvigubo šilko. Tokią neįprastą techniką kadaise sukūrė pati menininkė, niekaip neapsieinanti be vyro pagalbos juos įrėminant. Skaidrūs, persišviečiantys, dvigubo vaizdo menininkės gėlių natiurmortai sužavėjo klaipėdiečius subtilia spalvine gama, lengva ir grakščia linija. Buvo daug norinčių juos paliesti pirštais, kad galėtų suprasti, kodėl jie taip užburia.

Dailės mokytojas Algimantas yra išbandęs įvairias dailės sritis. Kadaise labiau domėjosi graffiti ir skulptūra, tačiau šiuo metu dažniausiai tapo akrilu ant drobės. Lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais jis nutapė vieną Norvegijos Bergeno miesto pastato sieną. Novatoriška menininko raiškos forma – iš šiaudų ar lino kuriamos „ugnies skulptūros“, kurios vėliau sudeginamos.

Paklausus, ką galėtų reikšti parodos pavadinimas „Dvi pusės“, Algimantas neslėpė, jog jis gimė spontaniškai, todėl galima filosofuoti. „Šeima – tai du žmonės, dvi pusės. Ne veltui sakoma, kad kiekvienas ieškome savo antrosios pusės, - atviravo dailės mokytojas. – Parodoje taip pat pristatomos dvi tapybos technikos -  dvi pusės – tapyba ant šilko ir ant drobės. Tad galima visaip interpretuoti.“ Po parodos čia pat galerijoje vyko kūrybinės dirbtuvės. Audronė mokė susirinkusiuosius tapybos ant šilko paslapčių, o Algimantas atskleidė tapybos ant drobės subtilybes.

Abu menininkai yra surengę personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje (Geldapėje), Kaliningrado srityje (Kaliningrade, Sovetske, Guseve), su kitais menininkais dalyvauja bendrose parodose šalyje (Šakiuose, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje). Jie yra Šakių rajono tarptautinio plenero „Kalbanti žemė“ ir plenero-simpoziumo „Šventosios žemės atminties ženklai“ Šventojoje senbuviai.  Aktyviai dalyvauja tarptautiniame Trakų tapybos plenere ir dailės pleneruose Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose „Meilės laiškai Prūsijai“. Tad po pamokų mokykloje abu dailės mokytojai tikrai turi kuo užsiimti – kad tik laiko viskam užtektų. „Dvi pusės“ – tai jau trečioji šeimyninė Vorevičių paroda (pirmoji vyko Šakiuose, antroji – Akmenėje).