baneris leidinys

gelgaudiskisAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Šiais metais Gelgaudiškiui įteikta viena iš dešimties mažųjų kultūros sostinių vėliavų. Praėjusį šeštadienį kultūros centre vyko mažosios Lietuvos kultūros sostinės pristatymas.

Nuotr. Gelgaudiškio, mažosios kultūros sostinės, pristatymo renginyje dalyvavo visa bendruomenė – nuo pačių mažiausių iki vyriausių.

Pristatytos aštuonios sritys

Sausakimšoje kultūros centro salėje vykusį pristatymą sudarė aštuonios dalys: buvo pristatyta švietimas, sportas, literatūra, meno mėgėjai, švenčių tradicijos, tautodailė ir kraštotyra, kulinarinis paveldas bei dvaras. Kiekvieną sritį pristatė trumpas video filmas.

Kalbėdama apie švietimą,  Gelgaudiškio darželio „Eglutė“ direktorė Vilma Vidrienė supažindino su darželio istorija, pasidžiaugė dabartimi. Darželis buvo pastatytas 1967 m. Jame nuo senų laikų stengiamasi ugdyti savo kraštą mylinčius vaikus. Specialiojo ugdymo centro „Šaltinis“ direktorė Birutė Navikienė pasakojo, kad Lietuvoje tokių centrų yra tik keturi. Ugdymo centre vaikų skaičius vis didėja. Šis centras, įsikūręs šalimais Gelgaudiškio dvaro, tad nuo kultūrinio gyvenimo niekada nebuvo atskirtas. Žinoma, Gelgaudiškyje yra ir mokykla, tik daugelio miestelio gyventojų apgailestavimu – pagrindinė. Buvęs gelgaudiškietis, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos metodikos katedros docentas dr. Romualdas Kašuba sveikindamas miestelio bendruomenę tapus mažąja kultūros sostine su ilgesiu teigė, kaip norėtųsi įpinti miestelio vardą į maldą, širdį, meilę ir į visų žmonių atmintį...

Suvaidinta komedija lietuviškai

Sportas Mažojoje kultūros sostinėje taip pat labai svarbus. Čia yra du stadionai, dvi sporto salės, slidinėjimo trasa. Šiais metais miestelis tikrai nestokos sporto renginių: nuo krepšinio iki šiaurietiško ėjimo. Iš ekrano Gelgaudiškiui linkėjimus siuntė sportininkas, TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas. Sveikindamas gelgaudiškiečius, spėjo ir su buvusiu futbolininku Deividu Šemberu futbolą pažaisti. A. Rimas priminė, kad vienas žmogus yra komandos dalis, tačiau vienas jis negali būti visa komanda, todėl sportuoti reikia visiems gelgaudiškiečiams.

Pristatant dar vieną sritį – mėgėjų meną, papasakota, jog Gelgaudiškyje užaugo apie 40 poetų, kraštotyrininkų ir kitų kūrėjų. Iš Vilniaus dažniausiai Gelgaudiškiui skirtus eilėraščius siunčia monografijos „Gelgaudiškis“ sudarytojas, žurnalistas ir poetas Antanas Andrijonas.

Gelgaudiškiečiai leidžia laikraštį „Gelgaudukas“, kuriame atsiskleidžia miestelio literatų kūryba.

Beje, Gelgaudiškio dvare 1907 m. pirmą kartą lietuviškai suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“.

Sovietmečiu miestelyje, kaip ir visoje Lietuvoje, kultūrinis gyvenimas buvo ideologizuotas. Tačiau meilė dainai, muzikai, šokiui, savirealizacijos poreikis nebuvo nuslopinti ir dabar žydi pačiomis įvairiausiomis spalvomis ir apraiškomis – nuo darželinuko iki žilagalvio senjoro (kapela „Gelgaudiškis“, folkloro kolektyvas „Šilupė“, tautinių šokių kolektyvas „Liocukas“). Dešimtmetį Gelgaudiškyje gyvuoja teatralizuota ekskursija dvaro parko takais. Pravesta beveik 500 ekskursijų, kurių metu susipažįstama su miestelio istorinėmis, kulinarinėmis, kultūrinėmis tradicijomis. Dvaro lankytojai gali išmėginti skirtingų epochų šokių žingsnelius, o jaunieji turistai mokomi dvaro etiketo. Buvusi gelgaudiškietė, pedagogė Rimutė Gerulaitytė-Leverauskienė, sveikindama mažąją kultūros sostinę, tikino, jog dangus virš tėviškės – daug žydresnis. Nors moteris daug metų gyvena Vilniuje, tačiau labai mielai grįžta į gimtąjį kraštą, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir džiaugiasi susitikusi su miestelio gyventojais.

Nemenkas įsipareigojimas

Švenčių tradicijos Gelgaudiškyje taip pat gilios. Gelgaudiškį Lietuvos žmonės žino ne tik dėl dvaro, bet ir dėl jau minėtų teatralizuotų ekskursijų, armonikierių čempionato „Gelgaudiškio armonika“. Buvęs gelgaudiškietis Antanas Kybartas iš ekrano dalijosi savo prisiminimais. Jis pasakojo, jog šiame miestelyje išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai, iš naujo pamilo Tėvynę, kurią ne savo valia buvo palikęs 1947 m. A. Kybartas mokyklos mokytojams palinkėjo, kad jie zanavykišką kalbą neštų ir toliau.

Tautodailę ir kraštotyrą pristatė bibliotekininkė Lina Uždravienė. Ji pasakojo apie rankdarbius, tapybą, priminė ir kalvystę. Kraštotyros žinovas Antanas Bojerčius tikino, kad tik gelgaudiškiečių pastangomis miestelis prikeltas antram gyvenimui, o jauniems žmonėms linkėjo išsaugoti tai, kas yra sukurta.

Tikriausiai daug kam apetitas pakilo, kai Vilma Sluoksnaitienė pristatė miestelio kulinarinį paveldą. Gelgaudiškyje gausu gaspadinių ir gaspadorių, kurie tokius skanėstus gamina, kad net pirštus gali apsilaižyti. Tai ir tikrų tikriausia naminė duona, ir tortai, ir tikras kaimiškas raguolis. O kur dar sūriai, medus, gira...

Desertui pasilikta paskutinioji sritis – dvaras, Gelgaudiškio turtas ir pasididžiavimas. Daug pokyčių dvaras turėjo savo gyvavimo istorijoje. Kiekvienu laikmečiu jis buvo vis kitoks: prieš šimtmetį buvo tviskantis, gražus... vėliau – niūrus, suniokotas, dabar vėl atgimęs, skambantis, apšviestas. Čia vyksta  įvairūs koncertai, parodos, kiti kultūriniai renginiai.

Rajono savivaldybės vicemeras Edgaras Pilypaitis pabrėžė, jog tai, kad Gelgaudiškis tapo mažąja kultūros sostine, privers dar labiau visus pasitempti.

„Tai didžiulis įpareigojimas. Ne tik scenoje elgtis kultūringai, bet ir mūsų gyvenamojoje aplinkoje, darbo kolektyvuose, mūsų kaimynystėje. Jeigu man yra ne tas pats, kaip atrodo mano tvora ir patvorys kitoje pusėje, tai jau ir yra mūsų kultūra. Šiemet garbė kultūros sostine tapti teko mums, mes padrąsinsime kitas bendruomenes, gyvenančias šalia, kad jos siektų padaryti dar geriau, negu mums pavyksta“, – sakė E. Pilypaitis.

Renginyje koncertavo vaikų darželio, pagrindinės mokyklos ir kultūros centro atlikėjai. Susirinkusius sveikino rajono meras Juozas Bertašius, kultūros mecenatas ir projekto mažosios Lietuvos kultūros sostinės sumanytojas Ramūnas Karbauskis, skyręs mažosioms kultūros sostinėms po 3 tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Arvydas Vidžiūnas ir Rima Baškienė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. Renginį filmavo LRT televizijos operatorius, sekmadienį apie renginį buvo rodomas reportažas šios televizijos laidoje „Panorama“.

Naująją tradiciją pradėję ir pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine nuo 2015 m. sausio 1 d. tapę Naisiai šią estafetę perdavė dešimčiai bendruomenių, tarp kurių iš Marijampolės apskrities išrinktas Gelgaudiškis. Kitais metais bus renkamos naujos kultūros sostinės.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos