Lina POŠKEVIČIŪTĖ Sutkų girininkijos miške (netoli Naidynės kaimo) 1,8 ha plote šeštadienį buvo pasodinta 9200 pušų, eglių, beržų sodmenų. Prie pirmosios Nacionalinės miško sodinimo šventės prisijungė apie 100 gamtos mylėtojų ne tik iš Šakių, bet ir Marijampolės, Kauno.
Nuotr. Jaunieji talkininkai eilėmis sodino dvejų metų pušų sodinukus.
Šiemet Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir visos 42 miškų urėdijos pavasarinį miškasodį pradėjo balandžio 16 dieną visuotine švente. Šios gražios iniciatyvos autorius – aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Tikimasi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų miškų.
Šilagirio medelyno darbuotojai jau prieš savaitę atvežė į Sutkų mišką dvimečius pušų, beržų, keturmečių eglių sodinukus, kuriuos laikė smėlyje, taip ypač saugodami medelių šaknis.
Dar balandžio 15 dieną Baltkojų girininkija parinktame sklype su talkininkais pasodino 5000 pušies sėjinukų ir 3000 eglės sodinukų. Prie šios talkos prisidėjo ir Šakių „Varpo“ mokyklos ketvirtokai ir septintokai kartu su mokytojomis Živile Pieniutaite ir Rita Grybiene. Kiekviena klasė parsivežė po eglutę ir pasodino prie mokyklos.
Šeštadienio rytą susirinkę talkininkai prie „Skrybėlės“ (atokvėpio vietos, esančios kelio Kaunas–Šakiai 40 kilometre) pajudėjo į miško atkūrimo skirtą vietą lydimi skautiškų dainų.
„Labai svarbu, kad vaikai gali dalyvauti tokioje akcijoje, gali suprasti, kad esame ne tik vartotojiška visuomenės dalis, bet ir kitiems kažką galim duoti. Kai šiandien visi daug laiko praleidžiame prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų, tai toks atėjimas į gamtą labai reikalingas“, – kalbėjo mokytoja Jolita Zokienė, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos skautų būrelio vadovė. Miško sodinimo šventėje dalyvavo ne tik gimnazijos skautai, bet ir jaunieji miško bičiuliai (vadovė Birutė Miščikienė).
Miškininkai parinko puikiai privažiuojamą miško kirtavietę Sutkų miške (iškirsta 2014 metais), parengė dirvą, pasirūpino medelių sodinimo įrankiais.
Gera nuotaika apsiginklavusius talkos dalyvius pasveikinęs Šakių urėdas Sigitas Tamošaitis pravedė medelių sodinimo instruktažą. Jis buvo naudingas pirmą kartą sodinantiems medelius Pasirodo, svarbu nepasodinti per giliai, teisingai įdėti sodmenį, kad šaknys būtų neužlenktos, be to, reikia gerai medelį prispausti. Praktinius patarimus dalijo Sutkų girininkas Antanas Ižganaitis, parodė, koks atstumas turi būti tarp sodinukų – tarp pušų 75 cm, tarp eglės ir beržo pusantro metro. Talkininkai čiupo darbo įrankius, kibirus su sodmenimis, skirstėsi poromis ir traukė į naujam miškui paruoštas vagas. Vienas iškasa duobę, antras deda sodinuką ir apspaudžią apie daigą, svarbu, kad oras neprieitų iki šaknų. Tiesa, likę kelmai, kirtimo atliekos, šakos išbandė sodintojų orientaciją ir pusiausvyrą, bet tokia mankšta tik dar labiau kėlė nuotaiką.
Pakalbinta Šakių „Varpo“ mokyklos mokytoja Alma Ščajevienė sakė, kad atvyko su „Jaunojo ekologo“ būreliu. Vaikai džiaugėsi geru oru, pasakojo, kad jie ne tik medelius sodina, bet šiais metais kėlė inkilus, tirs Šakių miesto užterštumą.
Medelius sodinusi VĮ „Gerumo ąžuolas“ narė griškabūdietė Virginija Puskunigienė kasmet dalyvauja panašiose akcijose. Jau dešimtmetį Lietuvoje gyvuojanti organizacija subūrė dešimtį šakiečių, kurie užsiima gamtosaugine veikla.
„Labai džiugu, kad atvažiavę tiek jaunimo, kurie prisideda prie gamtos, prie gražiųjų plotų gerinimo ir apželdinimo. Gamtą myliu nuo mažumės, tiek su tėvais važiavę, sodinę, tiek ir patys prie namų turim pasisodinę savo rankom mišką. Tokios tradicijos mūsų šeimoje nuo senelių laikų…” – įspūdžiais dalinosi marijampolietis Antanas Misiukevičius.
Rajono miškininkams pavasarinis miškasodis – įprastas darbas. Miškas sodinamas iki balandžio pabaigos.
„Svarbu, kad vaikai pamato, susipažįsta iš arčiau, nuo ko tas medžio auginimas prasideda. Čia ir jėgos reikia tą duobę padaryti, nors žemė neperdžiūvus. Manau, kad vieni prisimins tuos pasodintus medelius, kažkam bus atrakcija, kažkam darbas. Nuotaika gera, oras geras, tegul tik dangus palaisto“, – džiaugėsi vyr. miškininkas Simonas Šilingas.
Tiesa, jis nuogąstavo, kad daugėja briedžių, kurie apėda jau paūgėjusias pušeles, o stirnos nukramto pumpurus. Todėl miškininkų laukia rimtas darbas – rudenį sodinukus nutepti repelentais.
Talkai pasibaigus, apie vidudienį, tyro oro dozę gavę talkininkai rinkosi prie miškininkų vaišių.
Nusidriekė eilės naujai pasodintų pušaičių, eglaičių, tarpais įsiterpę berželiai, o šventės dalyviai sakė: tikėkimės – prigis.
Dalė iš Griškabūdžio:
